Translytiškumas nėra kliūtis Krikštui. Tačiau turi būti vengiama situacijų, kurios sukeltų viešą papiktinimą ir tikinčiųjų dezorientaciją. Homoseksualių porų vaikai gali būti krikštijami, net jei gimė iš surogatinės motinos, jeigu yra pagrįsta viltis, kad jie bus ugdomi pagal katalikų tikėjimą.

Tai skelbia Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto kardinolo Victoro Manuelio Fernandezo pasirašytas dokumentas, kurį popiežius patvirtino spalio 31 d. Dikasterija šiuo dokumentu atsakė į Brazilijos Santo Amaro vyskupo José Negri liepos mėnesį atsiųstą prašymą paaiškinti, kaip elgtis, kai translyčiai ar homoseksualūs asmenys prašo Krikšto sakramento ar nori būti santuokos liudininkais.

Kiek sudėtingesnė situacija, kai translytis asmuo nori būti krikšto tėvu ar motina. Esant tam tikroms sąlygoms, tai gali būti leistina, rašoma dokumente, tačiau primenama, kad pastoracinis apdairumas reikalauja to neleisti, jei kyla bažnytinės bendruomenės papiktinimo ar dezorientacijos pavojus. Tuo tarpu nėra jokių kliūčių, kad translytis asmuo būtų santuokos liudininkas.

Antroje Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto pasirašyto paaiškinimo dalyje kalbama apie homoseksualias poras. Tokios poros auginamas vaikas gali būti pakrikštytas, tačiau irgi su sąlyga, kad būtų pagrįsta viltis, jog vaikas bus auklėjamas pagal katalikų tikėjimą. Toliau kalbama apie poroje gyvenančio homoseksualaus asmens tinkamumą būti krikšto tėvu ar motina. Šiuo atveju primenama, kad krikšto tėvai privalo gyventi gyvenimą, atitinkantį tikėjimą ir prisiimamą krikšto tėvo ar motinos užduotį. Tačiau čia pat priduriama, kad tokiais atvejais kitam asmeniui iš šeimos aplinkos galėtų būti suteikta užduotis būti tinkamo katalikų tikėjimo perdavimo krikštijamam vaikui garantu.

Galiausiai paaiškinama, kad niekas nedraudžia homoseksualioje sąjungoje gyvenančiam asmeniui būti santuokos liudininku. 

Budas.lt nuotr.