Popiežiškosios gyvybės akademijos prezidentas arkivyskupas Vincenzo Paglia rugpjūčio 23–31 dienomis lankosi Pietų Amerikoje. Jo kelionės programoje numatyti susitikimai dviejose šalyse – Čilėje ir Argentinoje. Lankydamasis Čilės sostinėje Santjage arkivyskupas dalyvavo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijoje, skirtoje maisto švaistymo problemai.
Kalbėdamas šiame renginyje jis visų pirma priminė popiežiaus žodžius, prieš ketverius metus pasakytus per susitikimą su Europos maisto bankų federacijos atstovais. „Išmesti maistą reiškia išmesti žmogų“, – tąkart pasakė Pranciškus. Toks maisto švaistymas, tokia nepagarba žmogui, yra „netoleruotina, nepakenčiama, smerktina, kelianti didžiulę gėdą. Ir mes esame už tai atsakingi prieš Dievą ir istoriją“, – citavo popiežiaus žodžius arkivyskupas. Jis priminė ir popiežiaus Pranciškaus žinią, paskelbtą 2021 m. Maisto dienos proga, kurioje jis teigė, kad „kova su badu reikalauja įveikti šaltą rinkos logiką, godžiai susitelkusią vien į ekonominę naudą ir maistą paverčiančią dar viena preke, ir stiprinti solidarumo logiką“.
Kalbėdamas Čilės sostinėje arkivyskupas pabrėžė, kad, kai kalbame apie žmonių ir tautų solidarumą, turime atsiminti, kad jis nesiriboja vien tam tikru geranoriškumu kitų atžvilgiu, vien pagalbą tiems, kurie yra silpnesni ir nuskriausti. Solidarumas – tai kur kas daugiau, tai, kaip pabrėžė popiežius Pranciškus savo enciklikoje Fratelli tutti, viena pamatinių vertybių, kuria remiasi visos žmonijos šeimos gyvenimas ir visa jos veikla, įskaitant ir ekonominę. Krikščionių tikėjimas solidarumo vertybę susieja su Jėzaus liudyta artimo meile. Jėzui kiekvienas žmogus yra laukiamas ir mylimas, net jei kiti jį atmetė, nustūmė į paribius ir laiko niekam tinkamu. Jėzus neatmeta nė vieno, ir jo mokiniai visais laikais, nepaisant savo ribotumo ir pažeidžiamumo, yra kviečiami ištikimai sekti Jėzaus pavyzdžiu. „Nė vienas žmogus nėra bevertis, nė vieno negalima atmesti.“
Arkivyskupas Vincenzo Paglia paminėjo Lotynų Amerikos tikrovę – šiuo metu net 47 mln. žmonių neturi galimybių pakankamai maitintis. Tuo pat metu, pasak oficialių statistinių duomenų, kiekvienas žemyno gyventojas per metus vidutiniškai išmeta po 69 kilogramus maisto. Pasak arkivyskupo, maisto švaistymo problemai spręsti reikalingos įvairios ekonominės ir organizacinės priemonės, tačiau vien jų negana. Visų pirma reikia naujo kultūrinio ir dvasinio požiūrio. Maistas yra žmonių ir visuomenės gyvybė. Jei žmogus suvoks ir gerbs savo paties, savo artimųjų orumą, jis gerbs ir turimas gėrybes, mažiau išlaidaus, su didesne pagarba ir atsakomybe žiūrės į maisto gaminimą ir gėrybėmis nuklotą stalą.
(jm / Vatican News) nuotr.
