Pasaulinės aplinkos dienos, minimos birželio 5-ąją, proga popiežius Pranciškus priėmė kasmet rengiamo ir šiemet Romoje vykstančio didelio ekologinio festivalio „Green and Blue“ organizatorius – visuomenininkus, institucijų, politikos pasaulio ir verslo įmonių atstovus, menininkus, mokslininkus.
1972 metų birželio 5 dieną surengta pirmoji JTO konferencija apie aplinką – todėl ši data ir pasirinkta minėti pasaulinei dienai. Popiežius priminė, kad jo enciklika apie bendrus namus Laudato si’, parengta su mokslininkais ir teologais, buvo paskelbta prieš analogišką konferenciją Paryžiuje. Joje buvo pasakyta svarbių dalykų, bet, deja, vėliau tarsi pamirštų.
Pasak Pranciškaus, per pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulis patyrė didelę transformaciją: tapome globalia, bet ne broliška visuomene. Tiesa, kad išaugo jautrumas ir dėmesys aplinkosauginėms temoms, bet tuo pat metu darome pasirinkimus, kurie turės neigiamą poveikį daugeliui amžių ateityje. Visa tai, pasak popiežiaus, didina ir mūsų atsakomybės jausmą prieš Dievą, patikėjusį mums rūpinimąsi aplinką, taip pat prieš artimą ir ateities kartas.
Jei poindustriniu laikotarpiu gyvenusios kartos galbūt bus atsimenamos kaip vienos iš neatsakingiausių per visą istoriją, linkėtina, kad XXI amžiaus žmonija būtų atsimenama kaip ta, kuri dosniai prisiėmė atsakomybę, pažymėjo popiežius Pranciškus, priminęs dar vieną savosios enciklikos teiginį. Jis paminėjo ekologinę atsakomybę tų, kurių veikla labiausiai veikia aplinką, prieš vargšus ir prieš tuos, kurie istoriškai padarė mažiausią įtaką planetos ekosistemai. Tai teisingumo, solidarumo ir atsakingo bendradarbiavimo klausimas. Tapome taip priklausomi vienas nuo kito, jog nebegalime leisti, kad pasaulis pasidalintų į kraštų blokus, kurie izoliuotu ir netvariu būdu įgyvendintų savo interesus. Vienų neatsakingas elgesys paveiks visus šiandien ir rytoj. Tad turime visi kartu keisti kryptį, keisti dabartinį vartojimo ir gamybos modelį, lydimą abejingumo asmenims ir aplinkai kultūros. Įvairūs mokslo pasaulio balsai perspėja, kad šio modelio pakeitimas turi įvykti greitai, nebėra laiko atidėliojimui. Panašiai neatidėliotinas yra ir visuomenės ugdymo uždavinys, kad nuo abejingumo kultūros pereitume prie rūpesčio kultūros.
Šis uždavinys turi būti įgyvendintas visais lygiais: nuo mažų ir kasdienių kiekvieno asmens pasirinkimų iki tarptautinių politikų. Mums reikia visų indėlio, kad įsivyrautų žmogaus ir aplinkos sąjunga, atspindinti Dievo Kūrėjo, iš kurio kilome ir link kurio einame, meilę. (RK / Vatican News)
