Žurnalo „Reitingai“ sudaromi reitingai rodo, kad pagal švietimo parametrus Mažeikių rajono savivaldybė jau keletą metų neiškrenta iš pirmojo dešimtuko. Šiemet tarp 60 savivaldybių Mažeikių rajono savivaldybė – septintojoje vietoje. „Tai daugelio metų įdirbis, į tą aukštumą ėjome, galima sakyti, 10 metų augindami vadovus, ugdydami santykius su darbuotojais, profsąjungomis, siekdami bendrų interesų, kad mūsų vaikai gerai išlaikytų valstybinius egzaminus, gerai pasirodytų olimpiadose, varžybose, puikiai jaustųsi ugdymo įstaigose“, – apžvelgdamas prabėgančius metus sakė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.
Išsilaikyti sunkiau
Skyriaus vedėjas džiaugėsi, kad visų mokyklų ugdymo lygis geras, gal tik viena kita išsiskiria savo profiliu. Žinoma, gimnazijos turi eiti priekyje. „Džiaugiamės progimnazijomis ir pagrindinėmis mokyklomis, kurios gimnazijoms duoda gerai paruoštus vaikus. Džiaugiamės pradinėmis, nes jos duoda gerai paruoštus vaikus progimnazijoms ir pagrindinėms mokykloms. Nenutrūksta visa ta grandinė. Mūsų mokytojai jaučia didžiulę atsakomybę – tuo aš labai džiaugiuosi. Jie tos vidurinės kartos, kuri dar įpratusi dirbti, bet ji išeina, ir mes nebeturime lygiavertės pamainos jiems. Deja, su jaunimu turime didesnių problemų“, – apgailestavo A. Stonkus. Pažymėjęs, kad geri rezultatai nėra tik mokytojo ir mokinio nuopelnas, pašnekovas teigė, jog šalia yra tėvai, kurie vaidina tam tikrą vaidmenį ir ne tik teigiamą. „Kas blogiausia Lietuvoje, kad švietimiečius moko, kas netingi, ir visi „supranta“, neskaitydami jokių švietimo sistemos teisės aktų, įstatymų, nebuvę mokykloje dešimtis metų, nematę, kaip dirba. Dar yra neprotingas politikų kišimasis. Kaip sakau, dar prieš Kristų žmonės žinojo – kieno valdžia, to ir teisybė, o ta teisybė po kiek laiko subliūkšta ir mes tik reformuojame ir reformuojame“, – sakė skyriaus vedėjas.
Ieškos optimalaus varianto
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, apžvelgdamas finansinę rajono švietimo įstaigų padėtį, akcentavo, kad švietimo finansiniai metai susideda lyg iš dviejų dalių – iki naujųjų dirbama pagal senus, nuo sausio pirmosios pagal naujus finansinius metus. Mažiau problemų toms sritims, kurios finansuojamos savivaldybės biudžeto lėšomis, sunkiau su valstybės finansavimu, čia irgi neapsieinama be savivaldybės prisidėjimo. „Dabartinė mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika jau užprogramuota, kad didžiosioms mokykloms neužteks finansavimo, nes neatsižvelgta į mokytojų turimą darbo stažą ir aukštą kvalifikaciją. Pradėjus dirbti pagal naują sistemą, nebelikus mokinio krepšelio, nebeliko ir 7 proc. perskirstymo lėšų – mes nebegalime vieni kitų remti. Kita problema – darbo užmokestis pagalbos specialistams. Šių lėšų trūksta visoms respublikos ugdymo įstaigoms, gauname mažai, bet nežinome, kiek vaikų mokysime namuose. Trečia didelė problema – pagal metodikas mums trūksta valdymo lėšų dviejų tipų mokykloms – labai mažoms, kurios neturi 100 vaikų, ir didelėms, kur direktorių vertinimai aukšti ir yra du ar trys pavaduotojai. Kitais metais laukia pokyčiai, gausime taupyti ir spaustis, nes, pagal skaičiavimus, pinigų daugiau nebus. Nuo rugsėjo pirmosios manome išeiti į tą optimalų variantą ir finansinius metus baigti be įsiskolinimų“, – problemas vardijo A. Stonkus.
Daugėja įstaigų be vadovo
Vienas po kito neįvykstantys konkursai švietimo įstaigų vadovo pozicijai užimti gilina dar vieną problemą – vis labiau trūksta direktorių. Tai lemia nemotyvuojantis mažas atlyginimas, o atsakomybė labai didelė, reikalavimai specifiniai. Kol kas tik dvi švietimo įstaigos turės naujus vadovus – darželiui-mokyklai „Kregždutė“ vadovaus Jurgita Skurdauskaitė, lopšeliui-darželiui „Saulutė“ – Rasa Baltutienė. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijai toliau vadovaus Rima Širvinskienė, laimėjusi konkursą direktoriaus pareigoms užimti. Kiti konkursai neįvyko, nes neatsirado kandidatų. Nedalyvavo ir tie vadovai, kuriems, pasibaigus kadencijai, nepavyko įveikti asmeninių bei vadovavimo gebėjimų patikrinimo Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje. Tokių buvo penki. Vedėjas neranda paaiškinimo, kodėl vadovas, daug metų gerai vadovavęs įstaigai, pasiekusiai gerų rezultatų, neišlaikė. „Todėl dabar dirbame, kad būtų pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnis dėl direktorių kadencijos. Sieksime, kad teisė pratęsti sutartį su vadovu kitai kadencijai būtų suteikta savivaldybių taryboms. Pamąstymų įvairių, tik bijau, kad galime nusigyventi iki to, jog kas antra įstaiga neturės vadovo. Užkelta kartelė taip, kad patys nežino, ko nori. Be to, direktorių atleidimo saugiklių ir taip labai daug. Mes irgi norime, kad kiekvienai įstaigai vadovautų kompetentingas direktorius“, – kritikos žodžių negailėjo A. Stonkus ir informavo, jog neišlaikiusieji patikrinimo dabar dar dirba, jei neišėjo savo noru. Pagal teisės aktus jiems pratęstos darbo sutartys iki tol, kol konkurso būdu bus paskirtas naujas įstaigos vadovas. Beje, po 6 mėn. galima testą perlaikyti. Tikėdamas, kad kai kurie dalyvaus patikrinime pakartotinai, apgailestavo, jog kiti tiesiog nebevažiuos, nes jaučiasi patyrę pažeminimą.
Daugiau gerų darbų
A. Stonkus apgailestavo, kad dažnai mums atrodo, jog esame visagaliai. Per trisdešimt nepriklausomybės metų tiek nužmogėję, kad greitai nebebus kur. Kaimynų nebenorime pažinti, draugų. Bendrauti norime tik virtualioje erdvėje. „Kaip sakau, mes iš vakarų stengiamės perimti visa, kas blogiausia, bet reikia perimti ir kas geriausia. Mes toks valstietiškas krikščioniškas kraštas su savomis tradicijomis, kurias dabar norime sumalti su vakarietiškomis. Reikia integruotis, bet svarbiausia išlaikyti savo. Ar pikti žmonės, ar ne, linksmi ar liūdni – vis tiek visų gyvenimas vienodai baigiasi – visi atsigulsime į žemę, tik būtų gerai, kad atsigulus ta žemė neišspjautų lauk, kai Čičinsko iš padavimo. Linkiu nedaryti tokių blogų darbų, kurių nenorėtumėte, kad jums darytų“, – baigdamas linkėjo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Gražina VERŠINSKIENĖ
