Marijampolės savivaldybės siūlymas naikinti beveik 200 kaimų ir gyvenviečių pavadinimus nesulaukė gyventojų palaikymo. Etnologai įspėjo, kad priėmus tokį sprendimą būtų padaryta žalos tradicijoms ir mokslui.
Nors savivaldybės surengtoje apklausoje dalyvavo vos 3,5 proc. suinteresuotų gyventojų, jie pareiškė neigiamą nuomonę dėl siūlomų pakeitimų, todėl savivaldybė ketina atsižvelgti į šią poziciją.
„Nuomonę išsakė nedidelė gyventojų dalis, ko gero, paliksime gyvenamąsias vietoves, bet su nustatytomis ribomis, jos dabar yra nenustatytos“, – BNS sakė Marijampolės savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tautvydas Berteška.
Marijampolės savivaldybė kvietė kaimiškųjų seniūnijų gyventojus nuo rusėjo 7-osios iki spalio 7-osios dalyvauti apklausoje dėl gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų, pavadinimų bei seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų, jų pavadinimų nustatymo bei keitimo.
„Apklausą atlikti paskatino situacija, kai šiuo metu esančios gyvenamųjų vietovių ribos yra preliminarios, kerta įregistruotų žemės sklypų ribas ar pastatus, nedera nei su gamtiniais, nei su antropogeniniais objektais ar jų ribomis“, – tvirtino savivaldybė.
Jos teigimu, dėl prastėjančių demografinių rodiklių, keičiantis gyventojų įpročiams, šiuo metu savivaldybės teritorijoje 68 gyvenvietėse nėra nė vieno registruoto gyventojo, 24 – nė vieno registruoto adreso.
Be to, dalies gyvenviečių pavadinimai kartojasi du ar daugiau kartų.
Anot Marijampolės mero Povilo Isodos, sutvarkyti kaimų ir gyvenviečių ribas, pavadinimus buvo pasamdyta įmonė.
Ji pasiūlė panaikinti maždaug 170 kaimų ir gyvenviečių. Daugumų jų – negyvenamos arba labai mažai apgyvendintos.
„Kai yra gausybė vietovardžių ir daugelis nežino, kad tokie egzistuoja, norėta apjungti ir konkretizuoti ribas. Kai kurios gyvenvietės yra itin mažos – penkių ar šešių hektarų. Ar tokią teritoriją išvis galima vadinti gyvenviete?“ – BNS teigė T. Berteška.
Anot savivaldybės, atsitikus nelaimei ir gyventojams išsikvietus pagalbos tarnybas (policiją, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, greitąja medicinos pagalbą), joms kyla sunkumų rasti gyventojų nurodytą adresą ir laiku suteikti reikiamą pagalbą.
Tarp siūlomų naikinti kaimų buvo ir Zomčinės kaimas – vaikų poeto Anzelmo Matučio tėviškė, čia poeto vaikystės sodyboje įkurtas jo memorialinis muziejus.
Etninės kultūros globos taryba išsiuntė Marijampolės savivaldybei pranešimą, kad nepritaria planuojamam kaimų naikinimui, nes taip bus sunaikinti ir jų pavadinimai.
Tarybos teigimu, kaimų su visais jų vardais naikinimas yra sovietmečio palikimas. 1966–1988 metais vykdant melioracijos planą Lietuvoje sunaikinta 5600 kaimų ir viensėdžių, o 3600 pavadinimų išbraukti iš gyvenamųjų vietovių apskaitinių duomenų sąrašo. 2011 metais kaimų naikinimas buvo atsinaujinęs, bet pasipriešinus visuomenei kai kurie vietovardžiai grąžinti į vartoseną.
„Istoriškai susiformavę kaimų pavadinimai negali būti savavališkai keičiami remiantis vien tuo, kad yra pasikartojančių pavadinimų – šis reiškinys yra gana dėsninga kultūrinio paveldo ypatybė, susiformavusi dėl tam tikrų istorinių aplinkybių“, – teigiama Etninės kultūros globos tarybos rašte.
Anot jo, to paties pavadinimo kaimai šiuo metu lengvai identifikuojami remiantis dabartiniu adresynu pagrįsta navigacija, kadangi to paties pavadinimo kaimai priskiriami skirtingoms seniūnijoms arba pasižymi tam tikra pavadinimo specifika.
„Vietovardžiai yra vietos bendruomenių ir visos tautos kolektyvinės atminties gyva išraiška, kultūros paveldas plačiąja prasme, kadangi juose atsispindi kalbos, istorijos, kultūros, tautos pasaulėvaizdžio, gyvenimo būdo atspindžiai, geografiniai, istoriniai, socialiniai ir kiti reiškiniai, būdingi tam tikrai konkrečiai vietai ir jos tapatybei“, – tvirtinama rašte.
Jame pabrėžiama, kad kaimų, gyvenviečių pavadinimai yra tampriai susiję su tautosakos paveldu – sakmėmis, padavimais, tikėjimais, papročiais.
„Gyvenamųjų vietovių vardai palaiko ir stiprina žmonių ryšį su tėvų namais, suartina bendruomenių narius, todėl kaimų ir jų vardų išnykimas pažeidžia žmonių savimonę ir sutrikdo sąsajas su vieta, bendruomenės ir giminės istorija“, – teigia etnologai.
Pasak jų, kaimų pavadinimų naikinimas ir keitimas gali sukurti ne tik daug problemų vietos gyventojams bei nekilnojamojo turto savininkams, bet ir mokslinių tyrimų srityje – ypač atliekant etnologinius, lingvistinius, etnomuzikologinius ir kitus paveldo tyrimus.
„Per daugelį metų rengiant ekspedicijas Lietuvos kaimuose ir remiantis kitais įvairiais šaltiniais sukauptoje archyvinėje medžiagoje yra nurodomos tiriamų reiškinių metrikos siejant su konkrečių kaimų pavadinimais, o jei tie kaimai panaikinami ir (ar) jų pavadinimai pakeičiami, lokalinių tradicijų tyrimai labai apsunkinami, juose atsiranda daug painiavos, gali būti padarytos klaidingos mokslinės išvados“, – tvirtina Etninės kultūros globos taryba.
Be to, primenama, kad 2020 metais Lietuva vietovardžių tradiciją įtraukė į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kuris sudaromas įgyvendinant UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją.
Įstatyme numatyta, kad gyvenamosios vietovės pavadinimą, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą suteikia ir keičia Vyriausybė.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
