Liepos 6-ąją „Varnupės“ sodyboje (Kėdainių r.) vyko Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos sąskrydis – tradicinis „Saulyčių“ šeimų susitikimas 2022.
Dalyvių kasmet gausėja
Vaiko su Dauno sindromu gimimas – tai ne pasaulio pabaiga, tai tik nesibaigiančios pasakos su įvairiais personažais pradžia. Tai gyvenimas su saulyte, kuri dovanoja šypseną, apkabinimus šimtus kartų per dieną, gerumu užburdama ne vieną aplinkinį.Tai galima buvo įsitikinti pamačius besišypsančius tėvus ir laimingus žmones su Dauno sindromu, jau penktus metus susirinkusius į šeimų susitikimą. Būrys mažesnių ir didesnių saulės spindulėlių pabiro sodybos teritorijoje, net lietaus debesis išsklaidydami. Kad toks susiėjimas, į kurį atvyksta iš įvairių Lietuvos kampelių, reikalingas, rodo kasmet augantis šventės dalyvių skaičius – šiemet beveik 300.
„Ar čia mes patekome?“, – ne vienas atvykęs į šventę mintyse savęs klausė. Ir kaip nesistebėti, jei visas žvaigždynas vienoje vietoje susibūrė. O dar Arnas Švilpauskas iš TV pagalbos, gal kai ką gelbėsim, gal kai kam teks padėti. Nieko panašaus – Arnas linksmino dainomis, bendravimu. Atvykusiųjų žvilgsnį traukė žėrinti, balionais papuošta foto sienelė, kuri kvietė įsiamžinti šventės dalyvius tiek su saviškiais, tiek su profesionalios komandos nariais.
Įsilieta į Tautiškos giesmės giedojimą
Įžanginį žodį tarus asociacijos įkūrėjai Martai Bielskytei-Lenktaitei, sodybos šeimininkei Irmai Kaselienei, visi žiūrėjo jautrų socialinį filmuką, sukurtą supažindinti visuomenę su žmonėmis su Dauno sindromu. Po oficialiosios dalies įsilingavo linksmybės. Akis išpūtę stengėsi perprasti mentalisto triukus, o kiek susižavėjimo buvo, kai magiško triuko dėka tapo snaigių kryčio vasaros metu stebėtojai. Nuobodžiauti, net užsisvajoti neleido profesionalūs renginių vedėjai – vieni įtraukė į žaidimus, bendrą veiklą, kiti mokė šokti, treti net bendrą dainą repo stiliumi „Saulės taku“ kartu su vaikais sukūrė.
Data susibėgimui pasirinkta neatsitiktinai, kai lietuviai vieningai visame pasaulyje gieda Tautišką giesmę. Su kokia meile, kruopštumu, padedami savanorių, šventės dalyviai ruošėsi šiam momentui – karpė, spalvino vėliavėles. O atėjus lemiamam momentui net ranką prie širdies prispaudę giedojo Tautišką giesmę, svarbiausia – didieji beveik visi moka žodžius.
Jiems viskas įmanoma
Žmonėms su Dauno sindromu būdingas savotiškas meno pajautimas, nesvarbu, ar tai daina, ar šokis, tapyba ir pan. Visi įsitraukė į muzikos garsų jūrą – profesionalų vedami mokėsi rokenrolo judesių, traukė dainas, rodė breiko šokio elementus. Netrūko niekam pramogų, kiekvienas rinkosi pagal savo norus, sugebėjimus. Stipresnieji ringe ritosi, kita trijulė jėgas išbandė, o kur dar estafetės su slidėmis, kiti žaidimai. O kaip gi be piešinių ant veidukų... Čia nebuvo – nesugebėsiu, nemoku, negaliu. Tiesiog jie tokie – viskas jiems įdomu ir viskas įmanoma.
Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji žavėjosi burbulų dydžiu, jų spalvų palete, trapumu. O kiek laimės, krykštavimo buvo, panirus į minkštą putų debesėlį, o dar galėjimas atplėšti dalelę jo ir mėtyti kaip sniego gniūžtę ar kaip snaigę nuo delno pūsti.
Šventės organizatorių dėka buvo viskas apgalvota, viskuo pasirūpinta. Išalkusieji smaguriavo bulvinius blynus, karštus mėsainius su gruzdintomis bulvytėmis, plovą – visko net neišvardysi. Troškulį malšino kokteiliais, šerbetu.
Gerumo diena visiems
Tėveliai, nors dauguma gyvai susitiko tik pirmą kartą, bendravę tik socialiniuose tinkluose, čia kalbėjosi tarsi vieni kitus seniai pažinę, dalijosi patirtimi, domėjosi vieni kitų pasiekimais, išsakė abejones, nerimą, aptarė lavinimo, gydymo ir daugelį kitų problemų. Labai svarbus vienas kito palaikymas ir ėjimas išvien – o tada ir sunkumai lengviau įveikiami.
Saulyčių tėveliai dėkojo šventės organizatoriams, sodybos savininkei, profesionaliems savo srities žinovams už betarpišką bendravimą, pagyrimo žodį saulytėms – tai jiems labai svarbu ir motyvuoja tobulėti. Tai buvo diena kupina šypsenų, apsikabinimų, švelnumo ir gėrio.
Tarp dalyvių buvo ir viešnia iš Ukrainos Albina Lukašova su savo saulyte, radę prieglobstį Vilniuje. „Mes su sūnumi Danieliumi esame labai dėkingi organizatoriams ir savanoriams. Už nuostabias šventes vaikams. Pramogos, gera nuotaika, puikūs žmonės, grynas oras, maistas. Esame iš Ukrainos, todėl linkiu, kad tokie renginiai kuo greičiau įvyktų po ramiu dangumi! Labai ačiū!!!“, – Saulyčių facebook platformoje rašo Albina.
Renginys – profesionalų dovana
Sunku patikėti, bet šis didžiulis renginys buvo savo srities profesionalų dovana žmonėms su Dauno sindromu ir jų šeimų nariams. Džiugu tai, kad tokių jautrių pagalbininkų kasmet vis daugėja. Norisi, kad ši gerumo banga neliktų nepastebėta. Įdomu, kas jie, linguojantys ir ilginantys gerumo bangą? Pirmiausia – sodybos „Varnupė“ savininkė Irma Kaselienė, kuri penktus metus neatlygintinai plačiai atveria sodybos vartus saulyčių šventei. Puošė, užimtumą garantavo Ramunės švenčių studija, švenčių vedėjai: Linas Lapėnas, Remigijus Žiogas, Edvinas Ringys, Arnas Švilpauskas, Dainius Palivonas, renginių kūrėjas Evaldas Venskutonis.Kad visi būtų sotūs, pasirūpino virtuvės šefas Robertas Gurskas,Skonio gūsis. Troškulį malšino CwB Barmenai, spalvotu ir šaltu šerbetu vėsino Resvilė, magijos triukus perprasti kvietė mentalistas Nicholas Kin. Burbulais grožėtis kvietė Burbulų Dėdė, putų debesyse turkštis viliojo Ssgpro PROXIMA effects. Šventės dalyvių šėlionių akimirkas įamžino Drama Queen fotografas Mindaugas Ažušilis, Ade.Productions. Foto sienelę puošė „Kvadratu LT“. Įranga pasirūpino ir Audores.
Be šio profesionalų būrio, prie šventės prisidėjo ir individualūs asmenys: Agnė Vaičiūnaitė-Bernatavičienė, Rita Šalugienė, Elena Linevienė, Valdas Marcinkus, Vytautas Kaselis, Robertas Kaselis, Neda Elena Šalugaitė, Gerda Šerkšnaitė-Pėstininkienė, Estela Geležauskaitė, Ieva Bajarūnė, Vaida Krasauskienė, Santa Galinaitytė, Justina Vaitkienė, Vilma Sinickienė.
Gebėjimas įsiklausyti
Visos šventės metu visur lydėjo nuostabaus Žmogaus, sodybos savininkės Irmos šiltas žvilgsnis, meili šypsena. Smalsu buvo išgirsti, kaip pavyko suburti tokią šaunią komandą: „Apie komandos subūrimą kalbėti smagiausia, nes aš jos nebūriau. Mūsų šitas ratas gimė savaime. Tiesiog mes visi turim panašų pasaulio matymą, panašią vertybių sistemą, panašų atsakomybės jausmą, panašų žvilgsnį į žmogų. Mes pasitikime vieni kitais. Mes daug kartu dirbame. O šiuo atveju užteko užsiminti, kad bus toks renginys ir jie patys pasisiūlė jame dalyvauti. Tokių žmonių yra ir daugiau. Esu tikra, kad pamatysit juos būsimuose SAULYČIŲ susitikimuose. Tuos žmones, kurie padėjo kurti SAULYČIŲ šventę, nevadinu nei savanoriais, nei rėmėjais, nei tiekėjais. Taip, tie žodžiai turbūt čia tiktų, bet mes visi kartu tiek daug dirbame, kad juos visus vadinu savo ŠEIMA plačiąja prasme.“
Žiūrint į vedėjus, barmenus, virėjus, žodžiu, į visus, stebino tai, kaip jiems taip puikiai pavyko perprasti saulytes, kad visi žaidimai, užsiėmimai vyko lyg surepetuoti. „Turbūt reiktų pradėt nuo to, kad jie visi yra stiprūs savo srities žinovai. Renginių pravesta ne dešimtimis, o šimtais. Patirtis, savaime suprantama, visada svarbi. Bet dar svarbiau dirbti iš širdies, tuomet atsiranda gebėjimas įsiklausyti į situaciją, į žmones ir atsakyti tinkamai. Bet jūs teisi, jie visi tikrai ne kartą yra vedę, fotografavę, filmavę neatlygintinus renginius įvairaus amžiaus ir įvairių poreikių žmonėms, vaikams – taip pat“, – to priežastį nurodo sodybos savininkė.
„Su SAULYTĖMIS mano santykis ypatingas. Mano krikšto dukra Nikita – SAULYTĖ. Kartu su ja augau. Ji augo kūnu, o aš šalia jos augau siela. O su visos Lietuvos SAULYTĖMIS draugauju nuo 2016 metų“, – apie patirtį su saulytėmis kalba Irma.
Po šito renginio buvau euforijoj. Ašaros nevaldomai bėgo veidu, kai pabaigoje ėjau apkabinti kiekvieną čia dirbusį, prisidėjusį. Dėkingumas, šiluma, šypsena, bendrystė, vidinė šviesa – štai kas sklido iš mūsų apsikabinimų. Tai nenuperkama, tai nepagaminama, tai užauga mūsų sielose DALINANTIS. Su visais!“, – emocijų neslėpė I. Kaselienė.
„Kiekviena šventė yra stebuklinga pasaka. Tai mažytė, greitai dūžtanti ir labai asmeniška svajonė, kurią galime padėti išpildyti. Taip gimė sodybos „Varnupė“ komanda. Tam, kad Jūsų tobulos šventės svajonės daugiau nedužtų“, – šiais sodybos „Varnupė“ savininkės Irmos Kaselienės žodžiais įsitikinti galėjo kiekvienas, dalyvavęs „Saulyčių“ šventėje.
Autorės nuotr.
