2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa su projektu „Kultūros sala“ kviečia atrasti ramybę ir įkvėpimą bei pasinerti į naujas kultūrines patirtis gražiausiame Lietuvos kurorte. „Kultūros salą“ globoja Prezidentas Valdas Adamkus.
„Kultūros sostinė – didelė garbė ir dar didesnė atsakomybė. Neringa yra skirta kūrybai. Tad kviečiu visus, neabejingus Neringai, šiemet aplankyti kultūros renginius, kurie, neabejoju, papuoštų bet kurią, net ir Europos, sostinę“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
„Kultūros salos“ projektą sudaro keturios programos: UNESCO ir pasaulis, Bendruomenė ir kraštovaizdis, Kūrybinės rezidencijos, Paveldas ir istorija. Jas jungianti ašis – išmanioji kultūra.
„Neringa – ypatinga erdvė. Kūrybinio įkvėpimo menininkai čia sėmėsi ne vieną dešimtmetį. Viliamės, kad įvairi „Kultūros salos“ programa atlieps lankytojų lūkesčius, – sakė projekto vadovas Narūnas Lendraitis. – Lietuvos kultūros sostinė nėra šventė ar festivalis. Tai – projektas, kurio metu turi įvykti pokytis miesto bendruomenėje. Todėl ir kultūros sostinės veiklas Neringoje įgyvendina ne tik profesionalūs menininkai, bet ir vietos kultūros įstaigos, bendruomenės, kūrėjai, įvairūs partneriai.“
Lietuvos kultūros sostinės metais Neringa ketina pristatyti plačią specialiųjų projektų ir auditorijos pamėgtų tradicinių renginių programą, kurią papildys naujos kūrybinės iniciatyvos – iš viso daugiau kaip 100 įvykių, žadančių įvairias kultūrines patirtis.
Susitikimų ir kūrybos sala
Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys „Laikas nė(e)rimui“ Neringoje įvyks birželio 12 d.
„Norime pakviesti į šią vietą pažvelgti ne tik kaip į banalią atostogų vietą. Tad ir formatą pasirinkome atsargų. Atidarymas vyks Parnidžio kopos papėdėje, ant trijų Nidos molų. Kviesime žiūrovus dalyvauti spektaklyje-kelionėje be didelių scenų, garso, šviesų. Istoriniai faktai, dokumentika, pasakojimai, supinami į libretą, bus perduodami žiūrovams per ausines. Kuršių nerija yra unikali vieta, tad ir atidaryme siekiame išvengti patosinių klišių“, – apie sumanymą kalbėjo renginio režisierė ir choreografė Agnija Šeiko. Spektaklio scenografiją sukūrė Sigutė Šimkūnaitė, kostiumus – Sandra Straukaitė, muziką – Kristijonas Lučinskas, libreto autorė – Sondra Simana.
Birželio 27 d. bus pristatytas išskirtinis „Kultūros salos“ projektas „Grynumas“. Muzikos ir vizualinio meno projektą, kalbantį apie žmogus santykį su Kuršių nerijos gamta, kuria kompozitorius ir muzikantas Andrius Mamontovas bei vizualinių instaliacijų kūrėja Jolita Vaitkutė.
Rugpjūčio 28 d. Tylos slėnyje A. Mamontovas surengs solinį koncertą. Jame skambės puikiai žinomos ir naujos A. Mamontovo dainos, kuriose panaudoti autentiški Kuršių nerijoje įrašyti gamtos, miško garsai. „Kaskart laukiu susitikimo su Kuršių nerija. Tai – ypatinga vieta, kuri mūsų visų ir ten gyvenančių žmonių pastangomis išlieka gryna“, – įsitikinęs atlikėjas.
Dar vienai ypatingai premjerai į Neringą ateinančią vasarą ketinama suburti tarptautinę menininkų komandą – Nidoje bus statoma G. F. Hendelio barokinė opera „Acis ir Galatėja“. Pastatymui vadovaus dirigentas Trevor Pinnock, operos režisierius – Frederic Wake Walker. Šiam pastatymui į gimtąją Neringą sugrįš pasaulinio pripažinimo sulaukusi operos solistė Lauryna Bendžiūnaitė.
Atgims Neringos legenda
Lietuvos nacionalinė filharmonija, kasmet Neringoje rengianti tarptautinį kamerinės muzikos festivalį „Kuršių nerija“, kultūros sostinei šiemet dedikuoja naują kūrinį – kamerinę operą-triptiką „Neringa“. Libretą šiai operai remdamasi E. Mieželaičio legenda apie milžinę Neringą parašė neringiškė Gintarė Dikšienė, muziką sukūrė kompozitoriai Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir Algirdas Martinaitis, vizualinę stilistiką – neringiškiai Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas. Operos premjera numatyta rugpjūčio 14 d. Juodkrantėje.
Neringoje kitąmet bus minima Nidos sielos, maestro Vytauto Kernagio 70-ųjų gimimo metų sukaktis. Su specialia atlikėjo dainų koncertine programa ketinama pabaigti kultūros sostinės metus ir simbolinį gintarinį medį perduoti būsimai sostinei.
Plėtos kūrybinių rezidencijų programą
Neringos savitumą itin vertina menininkai, rašytojai, filosofai, keliautojai. „Kultūros salos“ projekte reikšminga vieta tenka kūrybinių rezidencijų programai, atveriančiai kūrėjams neišsemiamus Neringos horizontus. Pasak projekto organizatorių, Lietuvos kultūros sostinės metai Neringai – puiki galimybė išvystyti ilgalaikę strateginę kūrybinių rezidencijų programą, sujungiančią kūrybines erdves ir stipendijas menininkams.
Šią vasarą kūrybinėms idėjoms atsivers Nidos centre esantis buvęs Žuvininkystės ūkio pastatas. Projekto metu jis virs netradicinių renginių, kūrybinių susitikimų, menininkių rezidencijų vieta – „Menų zona“. Ant to paties pastato bus kuriama ir gatvės meno neofreska „Mes ir jie“.
„Miško architektūros“ darbus kitąmet projektuos Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos rezidentai. Išskirtinėmis galimybėmis kurti Neringoje galės pasinaudoti rašytojai ir vertėjai, susibūrę Tarptautiniame rašytojų ir vertėjų centre Nidoje.
Ilgalaikei Neringos meno ir mokslo rezidencijų programai parengti rudenį planuojama konferencija „Lietuvos kaita per kultūrą: kokią šalį norime matyti 2050-aisiais?“. Rudenį taip pat bus organizuojama tarptautinio rezidencijų tinklo „EuroArt“ narių konferencija, aktualizuojanti meno kolonijų palikimo svarbą, reikalingumą.
Individualiam patyrimui – kultūriniai maršrutai
„Kultūros sostinės“ programoje svarbus vaidmuo tenka kultūrinimas maršrutams. Jie sukurti taip, kad Neringos gyventojai ir svečiai galėtų individualiai ar nedidelėmis grupėmis jiems patogiu metu susipažinti su Neringos gamtinio bei kultūrinio paveldo vertybėmis.
Išskirtinis šios programos projektas – kompozitoriaus Jono Jurkūno sukurta garsinė opera-pasivaikščiojimas „Nidos mokyklos kronikos“, kurios premjera numatyta birželio 30 d. Šio kūrinio literatūriniu pagrindu tapo Prezidento Gitano Nausėdos ir Vilijos Gerulaitienės 2016 m. sudaryta knyga „Nidos mokyklos kronikos“.
Vasaros pradžioje bus pristatomas solo žygių maršrutas „Nidos sklandymo mokykla“. Šiltuoju metų laiku vyks ir Neringos savivaldybės V. Miliūno bibliotekos inicijuoto literatūrinio maršruto „Įžodintais Kuršių nerijos pėdsakais“ renginiai, padėsiantys atrasti vietas Neringoje, idealiausiai tinkančias skaitymui.
Programoje „Bendruomenė ir kraštovaizdis“ išsiskiria projektas „Eko karta“. Birželio–spalio mėn. Neringos mėgėjų meno kolektyvai kartu su Kuršių nerijos nacionaliniu parku bei skirtingų sričių ekspertais kvies vietos bendruomenę įsitraukti į menines programas ir mokslininkų dirbtuves taip atsigręžiant į ekologines bei iš to kylančias socialines problemas – vandens, saulės, vėjo, smėlio, miškų.
Rugsėjį kartu su sporto ir sveikatingumo festivaliu „Sveika, Neringa!“ planuojamas bėgimas „Europos pašto keliu“.
Programoje „UNESCO ir pasaulis“ Kuršių nerijos nacionalinis parkas rudenį planuoja surengti tarptautinę konferenciją, suteikiančią galimybę padiskutuoti, ką reiškia gyventi UNESCO teritorijoje. Liepos 10–17 dienomis Nidoje įvyks jubiliejinis 25-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis „Kultūros kraštovaizdžiai. Pakrantės“.
Visa informacija apie projektą „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“.
Mato Baranausko nuotrauka; Kultūros ministerija
