Ar įmanoma keturių asmenų šeimos per metus sukauptas atliekas sutalpinti 0,5 litro stiklainyje? Pasirodo, taip. Rugsėjo 29–30 d. Baltijos šalių diskusijų forume „Atliekų tvarkymas“ apie tai pasakos beatliekio gyvenimo būdo pradininkė Bea Johnson (JAV). Tik ar Lietuva sugebės pasinaudoti jos patirtimi?
Pasaulis seniai kalba apie būtinybę mažinti vartojimą, o Lietuva vis dar trypčioja vietoje, negalėdama apsispręsti, kas atsakingas, kad gyventojai nėra suinteresuoti rūšiuoti, arba kokie teisės aktai turi užtikrinti, jog iki 2030 m. į sąvartynus nukeliautų vos trečdalis neperdirbamų atliekų. Todėl 2016 m. rugsėjo 29–30 d. Druskininkuose tryliktus metus iš eilės organizuojamame Baltijos šalių diskusijų forume „Atliekų tvarkymas“ bendros diskusijos vėl kviečiami atliekų ir aplinkosaugos sektorių politiką formuojančių institucijų, savivaldybių atstovai, taip pat atliekų tvarkytojai ir perdirbėjai, nevyriausybinės organizacijos ir mokslo įstaigos. Ar suspės Lietuva į vis greičiau „važiuojantį traukinį“.
Prioritetas – atsakingas vartojimas
Lina Šleinotaitė-Budrienė, diskusijų forumo turinio vadovė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė, sako, jog noras neatsilikti nuo to, kas vyksta pasaulyje, ir paskatino į šių metų diskusijų forumą pakviesti Bea Johnson iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Ji yra beatliekio ir minimalistinio gyvenimo būdo (ang. Zero waste) pradininkė, guru, kuri savo pavyzdžiu užduoda toną ir diktuoja naują mąstymo ir gyvenimo būdą.Prieš dešimtmetį padėjusi pamatus šiam sparčiai populiarėjančiam gyvenimo būdui B. Johnson šiandien yra bestseleriu tapusios knygos „Zero Waste Home“, išverstos į 11 kalbų, autorė, beatliekio gyvenimo būdo guru, populiari tinklaraštininkė ir kalbėtoja, ekspertė, konsultantė ir rašytoja, kuri nepalieka abejingų.
Laužo „žaliosios“ mados stereotipus
„Kai šią vasarą su paaugliu sūnumi, kuriam mano kvietimas kartu važiuoti į beatliekį gyvenimą propaguojantį renginį reiškė garantuotai sugadintą dieną, ėjau į B. Johnson paskaitą seminare KTU slėnyje, valdoma stereotipų buvau susiformavusi tokį būsimą pranešėjos paveikslą: vegetarė, jau bepereinanti į žaliavalgystę, tikriausiai neišvaizdi, savadarbių muilų ir sodos nualinta makiažo nemačiusi moteris, kuri pasakos apie kapitalizmo, reklamos bei vartojimo žalą, būtinybę visiškai nevartoti, intensyviai rūšiuoti atliekas bei kvies gyventi „alternatyvų gyvenimą“, atsisakant visų malonumų, ir dirbti planetos išsaugojimo link savo anūkams“, – apie pažintį su beatliekio gyvenimo būdo pradininke pasakoja L. Šleinotaitė-Budrienė.Tačiau rezultatas buvo priešingas: išvaizdžios laimingos prancūzės gyvas pasakojimas apie kaimynystės prekybos centrų pardavėjų elgsenos modelius, įkvėptus pasekėjus, kurie vysto bepakuotę pre
kybą Europoje, „įspūdžių gyvenimą“ prancūzišku stiliumi, minimalistinio gyvenimo poveikį sveikatai, šeimos biudžetui bei tarpusavio santykiams, padarė didžiausią įspūdį.
Turime pavyzdžių ir Lietuvoje
Reikia pasidžiaugti, kad tokių pavyzdžių po truputį atsiranda ir Lietuvoje. Dizainerė, gyvenimo būdo analitikė Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė, projekto „Demoroom“ sumanytoja, drąsiai sako, jog žmogui visaverčiam gyvenimui visiškai pakanka 12 kv. metrų ploto ir kviečia tai išbandyti. Pasak dizainerės, toks projektas gimė suvokus, kad žmonės labai stipriai vertina daikto ir kainos santykį, o kitų santykių lyg apskritai iš viso nėra.„Tai iškreiptas suvokimas, nes pirmiausia kiekvienas daiktas turi turėti savo paskirtį ir vietą. Mes siunčiame žinutę visuomenei, jog būtina atsakingai vertinti savo pasirinkimus, kiekvienas daiktas turi būti tau draugas ir pagalbininkas, užuot apsunkinęs gyvenimą“, – sako dizainerė ir ragina netikėti, kad kuo turi daugiau daiktų, tuo gyvenimas laimingesnis, tai – mitas.
Lina Šleinotaitė-Budrienė
Vadovaujančioji partnerė
UAB „Ekokonsultacijos“
