Ryčio Raukšto darbe netrūksta streso ir įtampos. Kasdien jis gauna pranešimų, kad vienoje ar kitoje Lietuvos vietoje į pavojų pateko vaikai. Vyras dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje koordinatoriumi. Nuo jo ir jo kolegų priklauso, kaip greitai į įvykio vietą atvyks vaiko teisių gynėjai ir suteiks pagalbą.
Iš Utenos kilęs vaikinas yra diplomuotas inžinierius – elektros energetikos specialistas. Šiuo metu jis dar studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete magistrantūroje. Darbą ir studijas, sako, suderinti nėra sudėtinga, kai veikla, kuria užsiimi, yra prasminga. Tarnyboje jis dirba slenkančiu grafiku pamainomis.
– Kodėl pasirinkote dirbti tarnyboje
– Neslėpsiu, man labai patinka bendrauti su vaikais, žaisti, rūpintis,globoti juos. Pats savo vaikų dar neturiu, turiu tris krikšto vaikus. Man labai svarbu padėti vaikams, žinau, kaip svarbu juos ginti nuo pavojų. Mėgstu operatyvinį darbą. Mano pasirinkta profesija – elektros energetika yra susijusi su operatyviniu darbu. Kai sužinojau, kad yra vieta, kur galima suderinti ir darbą dėl vaikų, ir operatyvinę veiklą, siekiau įsidarbinti ten koordinatoriumi.
– Galbūt pats turėjote kokį nors sąlytį su vaiko teisių pažeidimais?
– Mano tėvai užaugino mano pusbrolį, mamos brolio sūnų. Kai mano dėdė, pusbrolio tėtis mirė, jo mama pradėjo girtauti, neprižiūrėjo, neaugino, tada mano mama prisiėmė pusbrolio globą. Mes kartu su pusbroliu užaugome. Iš arti mačiau, ką reiškia vaikui netekti tėvų. Supratau kaip yra svarbu, kad atsirastų žmonės, kurie atvertų tokiam vaikui savo namų duris, suteiktų šilumą, meilę.
– Ką veikia Tarnybos koordinatorius?
– Kaip jau užsiminiau, tai yra operatyvinė veikla. Mes dirbame pamainomis po 12 valandų, Nevažiuoju tiesiogiai padėti vaikams į vietą, budžiu, laukiu pranešimų ir koordinuoju pagalbos teikimą. Kai tik Lietuvoje kur nors įvyksta galimas vaiko teisių pažeidimas, policijos pareigūnai skambina mums, koordinatoriams, ir apie tai praneša.
– Apie kokius galimus vaiko teisių pažeidimus policija jums praneša dažniausiai?
– Dažniausiai mums praneša, kad šeimoje girtaujama, kad įvyko konfliktas ir toje aplinkoje yra vaikai. Taip pat pranešama, kad vaikai yra neprižiūrėti, aplinka jiems akivaizdžiai yra nesaugi. Vaiko teisių specialistai į tokius pranešimus sureaguoja per valandą, nuvyksta į įvykio vietą ir skubiai teikia vaikams pagalbą.
– Apie kokius dar galimus vaiko teisių pažeidimus esate gavęs pranešimų?
– Būna pranešimų, kad rasti iš namų pabėgę vaikai, tačiau nenorintys grįžti į namus. Būna pranešimų apie rastus girtus nepilnamečius.. Sulaukiame pranešimų ir apie nelaimes, kad vaikai susižalojo ar net žuvo,, iškritę pro langą ar balkoną, buvo neprižiūrimi. Tai labai skaudžios patirtys.
– Ką konkrečiai koordinatoriai daro, kai iš policijos sužinoma apie įvykį?
– Nors fiziškai dirbu Vilniuje, pagalbą vaikams koordinuoju visoje Lietuvoje. Mano darbo įrankiai yra telefonas ir kompiuteris. Naudoju interaktyvų Lietuvos žemėlapį ir specialią programėlę telefone. Kai policija paskambina ir praneša apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pagal numatytą šabloną susirašau reikalingą informaciją: vaikų, tėvų, kitų įvykio vietoje esančių asmenų vardus bei pavardes, (ne)blaivumo lygį, įvykio vietos adresą, durų kodą, vietoje esančių policijos pareigūnų kontaktus. Jei įvykio vietoje yra blaivių bei atsakingų, emociniais ryšiais su vaiku susijusių asmenų, kurie galėtų prižiūrėti vaikus, užsirašau jų vardą, pavardę, kontaktus. Visa tai darau tam, kad budėtojui būtų kuo mažiau darbo, kad nuvykęs į vietą iš karto galėtų teikti vaikams reikalingą pagalbą.
Tarnybos skyriuose apskrityse naktimis dirba budėtojai, o dienomis gynėjai. Šitiems specialistams nukreipiu užduotis. Su budėtojais specialios programėlės pagalba mes, koordinatoriai, turime tiesioginį ryšį. Matom, kokioje konkrečiai Lietuvos vietoje šiuo momentu yra kiekvienas budėtojas. Kai gauname pranešimą apie įvykį, žiūrime žemėlapyje kuris budėtojas yra arčiausiai tos įvykio vietos ir jį ten siunčiame.
Jei, pavyzdžiui, toje pačioje apskrityje įvyko vienas po kito keli įvykiai ir budėtojai jau yra užimti, kviečiame į pagalbą darbuotoją iš gretimos apskrities. Mums svarbiausia, kad vaiko teisių specialistai kuo greičiau nuvyktų ten, kur iškilo pavojus vaikui.
– Koordinatoriai Ttarnyboje dirba nuo praeito pavasario. Kas pasikeitė jiems pradėjus dirbti?
– Anksčiau apskričių budėtojai tarpusavyje mažiau bendradarbiavo. Tai buvo kliūtis, siekiant kuo skubiau suteikti pagalbą į bėdą patekusiam vaikui. Kai atsirado koordinatoriai, situacija pasikeitė. Dabar kartais net pagalbą tam pačiam vaikui teikia skirtingų apskričių budėtojai. Pavyzdžiui, reikia vaiką iš Klaipėdos, kur įvyko įvykis, nuvežti į Vilnių, nes Vilniuje jo namai. Tada budėtojai susitinka pusiaukelėje ir vienas kitam perduoda vaiką.
– Jaudinatės, kai gaunate pranešimą apie įvykį?
– Taip, išties. Galvoju apie tuos vaikus, kurie tuo metu yra nesaugioje aplinkoje. Stengiuosi kuo greičiau priimti sprendimą, nusiųsti į įvykį vaiko teisių specialistus. budėtojus. Būna, kad siunčiu į tą pačią vietą, pas tą pačią šeimą ir ne pirmą kartą.
– Kiek vidutiniškai per parą gaunate pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą?
– Vidutiniškai gauname nuo 10 iki 15 pranešimų per parą. Labai priklauso nuo to, koks yra paros laikas, kuri savaitės diena. Savaitgaliais ir naktimis pranešimų padaugėja. Per vienos nakties budėjimą savaitgalį kartais gauname apie 20 pranešimų.
Pranešimų padaugėja ir po 10-osios kiekvieno mėnesio dienos, kai mokamos socialinės išmokos (pašalpos). Deja, bet yra tėvų, kurie už vaikus gautus pinigus panaudoja ne pagal paskirtį, t.y. perka alkoholį, girtauja, tuomet smurtauja prieš vaikus. Tomis dienoms žinome, kad įvykių bus daugiau ir kad reikės skubiai gelbėti jų vaikus.
Valstybinės šventės taip pat turi įtakos. Per Jonines, Žolines, kai yra daugiau laisvų dienų, mums, koordinatoriams, būna pats darbymetis.
– Kokių savybių, žinių ir kompetencijų reikia turėti koordinatoriui?
– Greitos orientacijos, bendravimo su žmonėmis įgūdžių. Žinoma, reikia mokėti dirbti kompiuteriu, naudotis visomis reikalingomis programomis. Reikia gerai gaudytis Lietuvos žemėlapyje. Ypač sudėtinga su kaimiškomis vietovėmis jeigu, pavyzdžiui, tokiu pat pavadinimu yra keli kaimai šalyje, kartais ir kaimo pavadinimas ir net gatvės pavadinimas sutampa. Galima budėtojus ne į tą apskritį nusiųsti. Yra buvę tokių atvejų, greitai supratus klaidą, pagalba visada laiku pasiekė vaikus, kuriems jos tuo metu reikėjo. .
– Kiek jums pačiam svarbu dirbti prasmingą darbą?
– Labai svarbu. Nuo mūsų priklauso, kaip greitai bus sureaguota, kaip greitai vaiko teisių gynėjai nuvyks į įvykio vietą ir suteiks vaikui būtiną pagalbą. Tai realūs žmonės ir jų gyvenimo situacijos. Esu laimingas, kad galiu padėti vaikams, kuriems jos reikia.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuotrauka
