Kai vieni garsiai skalambija apie nesibaigiančias reformas, o kiti – keikia neatliktus darbus, valdžią ir gyvenimo aplinkybes, yra žmonių, kurie ramiai gyvena šalia mūsų, kuria grožį – ne tik sau, bet ir mums visiems bei dalija šilumą… Prisimename, Motina Teresė sakė: „Nebūtina daryti žygdarbių. Visai pakanka mažų dalykėlių, atliktų su didele meile“… Tuo labai lengvai įsitikini patekęs į rudeniu alsuojančias Smalvas… Tikrai stabtelsi prie namo, kur lyg visa kolona sargybinių – jau rudenį skelbiančių jurginų: vieni gręžia galvas į saulę, antri – lenkiasi žemyn, kiti – tarsi norėdami paklausti, ar jie patys gražiausi, išdidžiai dairosi..
Sodybos šeimininkas – Zenonas Sinkevičius prisipažįsta, kad šį gėlyną jis pats puoselėjantis: „Juk negali sėdėti ir nieko neveikti, o kai esi užimtas, ir diena, rodos, vos prasidėjusi, pasibaigia“… Dar labiau nustembi, kai sužinai, kad Jo daržely – beveik 40 jurginų rūšių…
Tačiau čia tik pradžia… Iš nuostabos tik stabteli, kai pamatai kardelių grožį: skirtingos ne tik spalvos, skiriasi žiedlapių forma… Bandymas suskaičiuoti nelabai pavyksta: šeimininkas patikslina – kardelių beveik 100 rūšių… Taip, rūšių. Ne šimtas augalų… Zenono „valdose“ dar ir 30 rūšių bijūnų.
Tačiau šiuo metu, – kaip prisipažįsta pats Zenonas, – visas jo dėmesys – vynuogynui, kuris pradėtas veisti prieš aštuonerius metus. Kai pirmąkart pamatai vynuogyną, supranti, kad tai nėra tik tos dvi – trys rūšys, kurių uogų dažniausiai gali nusipirkti parduotuvėje… Zenonas jų augina … 60. Kad augalai skiriasi dydžiu, lapų forma, uogų kekėmis ir, žinoma, skoniu – labai greitai pats įsitikini. Štai „Vostorg“ veislės vynuogių kekė sveria apie 2 kg, didelės ir „Agat“ kekės, o „Aliošenkin“ veislės vynuogių kekės, didesnės kaip 1,2 kg, užauginti niekaip nepavykę. Štai „Beloje čiudo“ vynuogių skonis – kaip pirktinių. Auga čia ir lietuviškos veislės – jas yra išvedęs selekcininkas A.Gailiūnas.
Apie vynuogyną Zenonas galėtų pasakoti labai daug: iš tiesų vynuogių sodas reikalauja daug darbo – kiekvieną dieną pora valandų jame nematomai ištirpsta: ūgliai, kuriuos reikia pašalinti, per parą gali užaugti net iki 10 cm. Vynuogės labai reaguoja į oro pokyčius: joms sirpstant – lietus nėra pageidaujamas: uogos ima trūkinėti.
Į klausimą: „Ko reikia, kad augalai klestėtų?“, Zenonas iškart įvardija tris svarbiausius Gamtos įsakymus: turi netrūkti maisto, oro ir drėgmės. Bet svarbiausia turi būti rankos, kurios myli ir globoja.
Iš kur tokia meilė augalams? Gal iš a.a. Mamos, kuri taip pat labai mėgo augalus, gamtą. Matydamas jos nuoširdų triūsą, Zenonas, vaikas būdamas, pats bandė užauginti tuos augalėlius, kurie buvo „nurašomi“. Ir jam pavykdavę… Gal todėl baigęs mokyklą, jis pasiliko gimtinėje. Dirbo miškininku. Kaip sako jis pats, „dirbta be išeiginių. Sunkiausia būdavo žiemą – klampoti per sniegą, nes reikėdavo ir darbus atlikti, ir medžius, skirtus malkoms, pažymėti“… Ligi šiol smalviškiai stebisi, kaip viską suspėdavęs: ir miške visą dieną dirbti, ir bažnyčioje Šv. Mišioms patarnauti. Nors visiems laikas vienodai atseikėtas, tačiau, kai viskas daroma nuoširdžiai, Dievas sureguliuoja jį taip, kad spėtume nuveikti visus reikalingus darbus. Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje Zenonas zakristijonauja jau 40 metų.
– Dar norėčiau 5- 6 vynuogių veislių, – prisipažįsta Zenonas. – Ir jau tada bus pilnas komplektas, – žibteli veide santūri šypsena. – Ir jau tada būsiu laimingas..
5- 6 vynuogių veislės? Juk liko tiek nedaug, kad žmogus, dovanojantis grožį kitiems, pasijustų laimingas…
Vakaro žaros jau švelniai šiureno gėlių žiedus, o žemaūgės obelaitės, aplipusios obuoliais, didžiavosi ne tik vaisiais – jos skleidė gražius rausvus žiedus, tarsi priminimą, kad nieko nėra neįmanomo… Grįždama namo, netyčiom prisiminiau seną Kinų išmintį: „Kaltink save, o ne saulę, jeigu tavo sodas nežydi“…
Giedrė Mičiūnienė
