Ar Lietuvą vis dažniau užklumpančios didžiulės liūtys, krušos, kuomet iš dangaus krenta kiaušinio dydžio ledai, siejamos su klimato kaita. Ar dar sulauksime žiemos speigų ir koks galimas ateities scenarijus, jei nesirūpinsime šia svarbia problema? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi Egidijumi Rimkumi.
Klimato kaita pirmiausia siejama su pramonės įtaka gamtai. Kada šie pokyčiai prasidėjo?
Pirmiausia tai siejama su pramonine revoliucija, kuri prasidėjo XVIII a. antroje pusėje. Tačiau klimato pokyčiai pradėjo ryškėti tik XX a. viduryje.
Pramoninė revoliucija – tai anglies, o vėliau naftos ir dujų intensyvus panaudojimas, dėl to ir keičiasi atmosferos cheminė sudėtis. Iš pradžių pokyčiai palietė pramonę, tačiau vėliau augo ir kitų sektorių, tokių kaip energetika ir transportas, poveikis klimatui. Pavyzdžiui, Lietuvoje pagrindiniai klimato teršėjai yra žemės ūkis ir transporto sektorius.
Pasaulio mokslininkai, politikai apie klimato kaitos keliamus pavojus pradėjo šnekėti daugiau nei prieš 50 metų.
Vasarą ir Lietuvoje sulaukiame didžiulių karščių, o žiemą temperatūra retai nukrenta žemiau 20 laipsnių šalčio. Kodėl taip atsitinka?
Kalbant apie ekstremalius įvykius, pavyzdžiui, apie praėjusią savaitę Lietuvoje įvykusią audrą, negalima pasakyti, kad tai atsitiko būtent dėl klimato kaitos. Tačiau tokių įvykių tikimybės didėjimas yra siejamas su klimato kaita. Mūsų šalį labiausiai veikia liūtys, audros ir karščio bangos.
Pastaraisiais dešimtmečiais žiemos pas mus tapo daug šiltesnės, pavasariai ankstesni, todėl anksčiau prasideda vegetacija: sužaliuoja medžiai, o gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje vis dar galime sulaukti stiprių šalnų. Jos tokiu metu nėra ypatingas įvykis, tačiau kadangi gamta prabunda anksčiau, tos šalnos tampa itin pavojingos.
Tai, jog žiemą pastaruoju metu mus stebina prieš Kalėdas iškritęs sniegas ar apskritai koks gausesnis, pavyzdžiui 20 cm, snygis, rodo, kad mes gyvename pasikeitusio klimato sąlygomis ir jau prisitaikėme prie šiltesnių žiemų. Jau nepamename metų, kada sniego danga Lietuvoje išsilaikė daugiau kaip 3 mėnesius. Berods, tai buvo paskutinį sykį 1996 m. žiemą.
Ir vasaros 30 laipsnių karštis Lietuvoje šiandien atrodo normalus, nors anksčiau tai buvo gana retas ne kiekvienai metais pasitaikantis įvykis.
Kokios valstybės daro didžiausią įtaką klimato kaitai? Kaip pasaulis gali prisidėti prie šios problemos mažinimo?
Jeigu ieškotume, kas labiausiai kaltas dėl klimato pokyčių, gali būti labai daug atsakymų. Pavyzdžiui, kalbant apie istorines emisijas, kiek buvo išmesta šiltnamio dujų nuo pramonės revoliucijos pradžios, tai pirmauja JAV ir Europos valstybės. Jeigu kalbame apie dabartinę situaciją, tai pirmoje vietoje yra Kinija. Tai nekelia nuostabos, kadangi šioje valstybėje gyvena beveik pusantro milijardo gyventojų, be to, į šią valstybę iš tos pačios Europos buvo perkelta didelė gamybos dalis. Todėl apgaudinėtumėme save, jeigu kaltindami Kiniją pamirštume pažvelgti į savo pačių vartojimo įpročius. Lengva būti žaliems, kai vietoj tavęs iškastinį kurą degina pietryčių Azija.
Antra vertus, jei skaičiuotumėme išmetamas dujas, tenkančias vienam gyventojui, tai JAV lenkia Kiniją du kartus.
Mano nuomone, dėl išmetamo anglies dvideginio labiausiai kalti yra vartotojai: kuo daugiau vartojame, tuo į aplinką išmetamų dujų yra daugiau. Kaltinti konkrečią valstybę, kad ji patenkina savo vartotojų poreikius, būtų naivoka.
Vartojimas – ne tik drabužių ar kitų daiktų pirkimas. Tai – ir mitybos bei transporto įpročiai: kokį maistą renkamės ir ar taršiu transportu važinėjame.
Kokį blogiausią scenarijų prognozuoja mokslininkai dėl klimato kaitos pokyčių?
Tikėkimės, kad blogiausio scenarijaus nesulauksime. Jeigu klimatas sušils 5-6 laipsniais, pasaulį ištiks katastrofa. Aišku, žmonės neišnyktų, bet pasaulio vaizdas, kurį šiandien mes matome, būtų visiškai kitoks.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
