Brandos egzaminus šiemet ketina laikyti 27,7 tūkst. abiturientų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Iš pasirinkusiųjų laikyti egzaminus 26,5 tūkst. yra šių metų bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų abiturientai, per tūkstantį – ankstesnių metų abiturientai, kurie nori perlaikyti ar išlaikyti anksčiau nelaikytus egzaminus.
Anot ministerijos, lyginant su pernai lapkričiu, kuomet buvo numatytas pirminis galutinis terminas apsispręsti dėl egzaminų, norinčių laikyti matematikos egzaminą skaičius išaugo 114.
Iš viso pasirinkusiųjų laikyti matematikos egzaminą skaičius siekia 17 164 (pernai lapkritį jį buvo pasirinkę 17 050 kandidatų).
Kaip nurodo ŠMSM, egzaminų pasirinkimo laikas pratęstas atsižvelgiant į tai, kad galbūt ne visi abiturientai šiemet suspėjo pasirinkti reikalingus egzaminus ar norėtų keisti pirminį savo sprendimą.
Pasak ministerijos, lyginant su rudeniu, taip pat nežymiai išaugo norinčiųjų laikyti geografijos, vokiečių, rusų kalbų egzaminus. Kiek mažėjo apsisprendusiųjų ateiti į informacinių technologijų, chemijos, biologijos egzaminus.
Lyginant su abiturientų pasirinkimais prieš metus, panašus skaičius visų brandos egzaminus laikyti apsisprendusių jaunuolių rinkosi tradiciškai populiariausius egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (63,2 proc. pernai ir 64 proc. šiemet), anglų kalbos (66,4 proc. pernai ir 66,7 proc. šiemet), matematikos (60,1 proc. pernai ir ir 62 proc. šiemet).
„Skaičių svyravimai labai nežymūs. Paprastai į egzaminus ateina mažiau kandidatų negu juos būna pasirinkę – tai daugiausia lemia besikeičiantys sprendimai dėl ateities pasirinkimų, kai jau aiškiau žinoma, kur nori toliau mokytis, stoti. Tad dabar mokiniai turėjo galimybę ne tik pasirinkti naujus egzaminus, bet ir atsisakyti ankstesnių pasirinkimų“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Pasak ministerijos, ypač aktualus matematikos brandos egzaminas. Skirtingai nuo ankstesnių metų, šiemet matematikos brandos egzaminas būtinas tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, tiek į nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Tai įtvirtinta 2021 metais priimtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose, siekiant stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
