Stebint streikuojančios profsąjungos atstovams, Seimas antradienį atmetė kelis opozicijos teiktus siūlymus kitąmet didinti darbo užmokestį mokytojams labiau, nei siūlo Vyriausybė.
Tokie balsavimai surengti parlamentui priimant kitų metų valstybės biudžetą.
Prieš biudžeto priėmimą, Seimo nariai balsuoja dėl atskirų parlamentarų pasiūlymų, kuriems priėmimo išvakarėse nepritarė Ministrų kabinetas.
Per šiuos balsavimus buvo atmesti socialdemokratų, Darbo partijos ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovės Laimos Nagienės siūlymai dėl mokytojų algų didinimo.
Vyriausybė siūlo, kad kitąmet mokytojų algos augtų dviem etapais – po 10 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo.
Argumentuodami savo siūlymą šiais dviem etapais numatyti po 15 proc. padidinimą, socialdemokratai teigė, jog švietimo sistema yra agonijoje.
„Siūlau ne žodžiais, o balsavimu parodyti, kad šbvietimo sistema yra prioritetas“, – sakė parlamentaras Tomas Bičiūnas.
„Darbiečiai“ pagrasino trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo, jeigu pedagogų darbo užmokesčiui nebus numatyta daugiau lėšų nei siūlo Vyriausybė.
„Susitarimai, kuriuose numatytų nuostatų politinės partijos nesilaiko, yra negyvybingi, deklaratyvūs, politikuojantys ir nenešantys jokios pridėtinės vertės, todėl toliau dalyvauti nebematome prasmės“, – tvirtino Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.
L. Nagienė Seime tvirtino, kad „ne ministerijų miestelis yra svarbiau, o pedagogai“.
Opozicijos siūlymai atmesti daugumai valdančiosios koalicijos politikų nedalyvavus balsavimuose.
Vyriausybė pabrėžia, kad kitais metais švietimui papildomai ir taip numato beveik 400 mln. eurų, iš jų didžioji dauguma bus skirta mokytojų atlyginimams.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seime pabrėžė, kad Vyriausybės numatyti pinigai leis pasiekti, jog 2024 metų rudenį vidutinis mokytojų darbo užmokestis pasieks 130 Proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje.
Ji sakė, kad VDU augant sparčiau nei numatyta, būtų galimybė skirti papildomai lėšų kitąmet rugsėjį.
Tuo metu socialdemokratų frakcijos narė Vilija Targamadzė piktinosi tokiais ministrės pažadais.
„Negalima su mokytojais šitaip elgtis. Jūs puikiai suprantate, kad geopolitinė situacija ir įvairūs vidaus ir išorės veiksniai tikriausiai neleis pasiskolinti. Tai kodėl reikia sukelti lūkesčius ir apgaudinėti?“ – klausė Seimo narė.
G. Skaistė atmetė parlamentarų kaltinimus, kad didinti mokytojų algas būtų galima pristabdžius investicijas į „ministerijų miestelį“.
„Pirmiausia ministerijų miestelis, nepaisant to, kad bandoma šį projektą įvardinti kaip galimą šaltinį, tai nėra šaltinis, kadangi tai tiesiog yra apyvartinės lėšos, kurios neturi poveikio balansui. Ministerijų miestelis yra atsiperkantis projektas, kadangi bus parduoti esami pastatai ir įgyvendintas projektas per keletą metų, tačiau jisai poveikių balansui neturi, todėl tai nėra šaltinis, kurį būtų galima panaudoti“, – kalbėjo ministrė.
Streikuojanti Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga, kurios dalis narių antradienį Seimo plenarinių posėdžių salės balkone stebėjo biudžeto priėmimą, prašė pritarti socialdemokratų siūlymui dėl algų.
Prieš Seimo posėdį A. Navickas žurnalistams sakė, kad Seimui priėmus biudžetą, nuo rugsėjo pabaigos su pertraukomis streikuojantiems mokytojams nebebus prasmės tęsti protesto.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
