Nacionalinis vėžio institutas (NVI) pertvarkomas iš biudžetinės į viešąją įstaigą, jo valdyme be dabar esančių ministerijų ateityje dalyvautų ir Vilniaus universitetas (VU).
Vyriausybė šią savaitę pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtam nutarimo projektui, pagal kurį įstaigos dalininkėmis bus ŠMSM, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ir iki šiol įgyvendinusios valstybės, kaip instituto savininkės, funkcijas. Taip pat numatyta galimybė dalininku tapti ir VU.
Įstaigos atstovai sveikina sprendimą, tačiau įspėja, jog rizikų kyla dėl to, jog instituto valdyme dalyvaus mažiau pačios įstaigos mokslo darbuotojų, daugiau jų bus deleguojama iš politikų ir mokslo institucijų.
Ankstesnės kadencijos Vyriausybė siekė, kad institutą valdytų tik SAM, tačiau tokie planai sulaukė dalies politikų ir medikų pasipriešinimo.
Nutarimu abi ministerijos turėtų perduoti po simbolinį 100 eurų įnašą institutui, pačiai įstaigai 20-čiai metų perduodamas 14,9 mln. eurų vertės nekilnojamasis turtas bei daugiau nei 10,6 mln. eurų vertės trumpalaikis ir ilgalaikis materialus bei nematerialus turtas.
Pažymima, kad Nacionalinio vėžio instituto valdymo organai, sudaryti iki nutarimo įsigaliojimo, veiks iki kadencijos pabaigos.
„Pertvarka padės sustiprinti NVI bendradarbiavimą su kitomis onkologijos srities paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, paskatinti Vilniaus universiteto mokslinio potencialo integravimą į NVI veiklą“, – komentare BNS nurodė ministerija.
Pasak jos, įstaigai taip pat bus sudaromos galimybės efektyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kokybiškiau teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
NVI Mokslo tarybos pirmininkė Giedrė Smailytė BNS teigė, kad nors pertvarka nuo ją numačiusio įstatymo priėmimo Seime užtruko pusantrų metų, sprendimas yra sveikintinas.
„Iš esmės mūsų tapimas viešąja įstaiga yra teigiamas žingsnis, gaila, kad tai labai ilgai užtruko ir visa įstaiga, jos darbuotojai gyveno nežinioje. Vienintelė problemą, kurią matau, yra įstatų projektas“, – BNS sakė G. Smailytė.
Pasak jos, nesutarimai kyla dėl Mokslo tarybos sudėties – naujojoje taryboje bus mažinamas iš instituto mokslo ir administracijos darbuotojų renkamų narių skaičius, jų vietoje dabartinių septynių liks keturi.
Tuo metu aštuoni asmenys vietoje dabartinių penkių į kolegialų instituto valdymo organą bus deleguojami ministerijų, Santaros klinikų, Lietuvos specializuotos onkologijos draugijos ir Vilniaus universiteto rektoriaus.
„Tai yra labai blogai, ta taryba, jei ji bus suformuota tokia, kokia numatyta įstatuose, negalės vykdyti tarybai numatytų funkcijų. Manau, kad yra kažkokie planai padaryti taip, kad ta taryba priimtų kažkokius kitus sprendimus“, – sakė G. Smailytė.
Vikipedijos nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
