Nežinojau
O ar reikėjo
Šitiek metų tikėtis keistai
Užmaršties pelenų ir nuplaunančio vėjo
Šilto gūsio lyg tavo laiškai
Mes kalbėjom kalbėjom kalbėjom
Mes ne guodėm bet skaudinom vėl
Kai kaskart neviltim atsigėrę
Bandėm pereiti upę ir vėl
Nepavykdavo upė be tilto
Be mažiausios vilties ją išbrist
Ir be valčių
Rūkais rytmečiai nusigėrę
Apgaulingai pakviesdavo vėl
Eiti pereiti miglą
Virš vandens virš to liūno tamsaus
Pražiūrėtom akim į gelmes
Bet tavoji ranka sulaikydavo
Klausdavai o kodėl
O kodėl nežinojau ir dabar nežinau
Tik žinau tas versmes iš žolių ten kažkas išravėjo
Ir nuplukdė bangas į marias
Tik ten buvom ne mes
Birutė Steponavičienė
2018 05 24
