Ir nieks
Upės senai
Nebegaili
Kai ji drėskia
Sparnus
Per slenksčius
Atiduoda save
Kad nugludintų
Akmenis
Kad ant jo
Atsistotų žmogus
Toks pavargęs
Ir lėtas
Toks bedievio
Žvilgsniu
Rodos žemė
Ir visa
Būta
Jo vieno
Edeno sodu
Birutė Steponavičienė
2019 07 23