Ar kada pagalvojote, ką apie mus gali papasakoti… batai? Batai, kuriuos avime, saugome, dovanojame ar jais puikuojamės? „Pasaulio istorija būtų kitokia, jei žmogus nebūtų sugalvojęs avalynės“, – tuo įsitikinusi Depresijos gydymo centro kūno ir judesio terapeutė Rita Karklytė, neseniai apsilankiusi archeologinės avalynės parodoje „200 batų – 700 metų“ ir sutikusi pakalbėti apie apavo reikšmę šiandieniniame mūsų gyvenime.
– Rita, batus dėvime kasdien. Apavo atsiradimas greičiausiai nemažai nulėmė tai, kas ir kokie esame dabar?
– Pasaulio istorija būtų pakrypusi turbūt kita linkme, jeigu žmogus nebūtų sugalvojęs, kaip apsaugoti savo jautrias pėdas nuo šalčio, drėgmės, reljefo nelygumų. Ko gero, būtume mažiau bastęsi po pasaulį, daugiau sėdėję namie, prie židinio. Būtume mažiau bendravę, kariavę ir prekiavę – juk visa tai susiję su gebėjimu įveikti ilgus nuotolius. Kaip materialios kultūros elementas, batai apie visuomenę gali atskleisti nemažai dalykų, tokių kaip technologinis jos išsivystymas, turimų medžiagų ir išteklių prieinamumas, ekonominė situacija, mados tendencijos ir net socialinė struktūra.
– O kaip manote, ar batai gali papasakoti ką nors apie konkretų žmogų?
Akivaizdu, kad batai atspindi mūsų įpročius. Pavyzdžiui, jie parodo, kiek ir kur vaikštinėjame, kokiomis transporto priemonėmis naudojamės, kaip sprendžiame tvarkos ir chaoso klausimus. Batai užsimena ir apie tai, ar mokame tinkamai savimi pasirūpinti, ir net – ar save gerbiame. Juk jeigu žmogaus pajamos leidžia įsigyti patvarių kokybiškų batų porą, o jis dešimt metų vaikšto su tais pačiais sukrypusiais kiaurais sportbačiais, galime spėti, kad į savo poreikius jis nelabai kreipia dėmesio.
– Tai, kokius batus aviu šiandien, jau irgi šį bei tą apie mane pasako?
– Iš batų galime spręsti, kiek žmogui (ar jo aplinkai) svarbus įvaizdis. Apibendrinant galima teigti – batai puikiai atspindi visa tai, ką psichologai kartais vadina „persona“ – įspūdį, kurį norime padaryti kitiems, bei vaizdą, kaip patys save norime matyti. Norite atrodyti elegantiškai, žaismingai, jaunatviškai, susirūpinę dėl klimato atšilimo, kukliai, o gal priešingai – siekiate kitus priblokšti prabanga? Šiandieninė batų įvairovė yra tokia, kad, jeigu tik leidžia finansai, galime žaisti stiliaus ir saviraiškos žaidimus nuo ryto iki vakaro.
– Ką dar gali batai papasakoti apie žmogų?
– Batai atskleidžia ne tik tai, ką sąmoningai ar nesąmoningai norime apie save pranešti sau ir pasauliui. Batai gali atspindėti mūsų nuotaikas ar lūkesčius – juk apsiavusi aukštakulnius, greičiausiai nesitikiu patekti į naktinį žygį kalnų takeliais. Batai išduoda mūsų prioritetus, ką vertiname (ir kas mums nesvarbu). Ką renkamės: patogumą ar gamintojo „vardą“, naudojame batus kaip saviraiškos priemonę, o gal į juos žiūrime grynai utilitariai? O gal išbandome viską po truputį? Tuomet turime ir naudojame didesnę ar mažesnę įvairios paskirties ir stiliaus batų kolekciją.
– Norite pasakyti, kad dėvimam apavui turėtume skirti daugiau dėmesio?
– Žinoma. Juk batai ne tik apsaugo nuo šalčio, drėgmės, reljefo netolygumų, bet ir daro esminę įtaką laikysenai bei eisenai: kokio ilgumo bus mūsų žingsnis, kiek jėgos galėsime sugeneruoti, kiek pakilę ar nusileidę ant žemės būsime, kiek ilgai išliksime nepavargę. Kaip nė viena kita garderobo detalė, batai subtiliu būdu lemia ne tik tai, kaip atrodome, bet ir kaip jaučiamės. Taigi, nuo batų priklauso mūsų savijauta.
– Kalbate apie patogią avalynę. Dažnai tokia avalynė asocijuojasi su ortopedine avalyne, kuri nebūtinai labai išvaizdi.
– Neagituoju visais gyvenimo atvejais rinktis ortopedinių batų ar odinių sandalų. Tai būtų taip nuobodu! Tačiau renkantis batus linkiu nedaryti kompromisų savo pėdų sąskaita. Beje, pėdų priežiūrai ir palepinimui verta skirti kur kas daugiau dėmesio negu savo batų kolekcijos priežiūrai. Jos tikrai to nusipelno.
Pėdą sudaro 26 kaulai, juos kartu laiko per 100 tvirtų, elastingų raiščių, suteikiančių pėdai lankstumą, padedančių atlaikyti kūno svorį bei žingsnio jėgą. Ne batai, bet mūsų pėdos leidžia mums žingsniuoti, risnoti, šuoliuoti, šokti, šokinėti, tipenti, slinkti, lėkti, lipti, patogiai stovėti. Dulkinas batas lipant ant scenos ar dalykiniame susitikime gal ir neatrodys gerai, tačiau jeigu blizgančiame bate iš skausmo cypia pėda... Tai vis tiek atsispindės jūsų veide, net jei praleidote priešais veidrodį ne vieną valandą mokydamiesi pokeristo minos ar George’o Clooney šypsenos.
Batų šiais laikais taip daug, kaip neapsigauti renkantis?
Avalynės gamintojai ir žiniasklaida dažniausiai mums parduoda bato išorę – formas, spalvas, naujoviškas sagteles, raištelius ir kitus aksesuarus. Tačiau iš tikrųjų verta pasidomėti vidine bato dalimi ir tuo, kaip jaučiamės avėdami vienus ar kitus batus. Tą galima padaryti labai paprastai: nukreipkite dėmesį į savo pėdas, pamėginkite pajusti, kiek ir kaip batas priglunda prie jūsų pado, čiurnos, viršutinės pėdos dalies. Pajudinkite kojų pirštus – ar jiems pakanka vietos bate? O gal priešingai – pėda bate jaučiasi tarsi įkalinta? Ir negudraukite, jeigu šiuo metu sėdite namie su patogiomis šlepetėmis, išbandykite tai ir avėdami lauko avalynę. O tada spręskite, kuriuos batus verta pasilikti, o su kuo metas be gailesčio atsisveikinti.
Iki 2020 m. vasario 9 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vykstanti archeologinės avalynės paroda „200 batų – 700 metų“ yra didžiausia tarptautinė tokio pobūdžio paroda Lietuvoje ir pasaulyje. Jos pagrindu tapo vertingiausi archeologiniai radiniai iš Gdansko archeologijos muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus. Pastarojo radiniai – XIII–XIV a. datuojama ankstyviausia žinoma vilniečių avalynė – specialiai šiai parodai buvo atrinkta, restauruota ir eksponuojama pirmą kartą
Arminas Šileikis
Viešųjų ryšių specialistas
Lietuvos nacionalinis muziejus
