Ugniagesio tikslas – ne tik kuo daugiau išgelbėti, bet ir padaryti kuo mažiau žalos. Gavę aliarmą ugniagesiai garažą turi palikti per minutę, tačiau, kaip LRT RADIJO laidoje „Darbas – ne vilkas“ sako ugniagesysAurelijus Lapinskas, jeigu kažkam skubiai rengiantis susipainiojo kelnių klešnės, kolegos palikti negalima.
A. Lipinską kalbina LRT RADIJO laidos „Darbas – ne vilkas“ vedėjas Marijus Mikutavičius.
– Jūs gaunate skambutį ir per minutę turite išsinešdinti?
– Taip. Aliarmuoja iš Bendrojo pagalbos centro. Per garsiakalbį išgirstame, kas, kur važiuoja. Aliarmą patvirtiname ir bėgame į garažą, rengiamės rūbus, susėdame į automobilius ir išvažiuojame iš garažo į įvykio vietą. Tai turi trukti minutę.
– Kiek valandų per parą dirbate?
– Dirbame po 24 valandas. Budėjimas vyksta visą parą.
– Kiek turite laisvo laiko paskui?
– Tris dienas. Būna taip, kad po darbo pusantros paros turi išbraukti iš savo gyvenimo dėl organizmo atsistatymo. Fizinis naktinis darbas nėra lengvas. Kaip besisaugotum, prisikvėpuoji suodžių.
– Tai dujokaukės jūsų neapsaugo?
– Mes visada naudojame kvėpavimo organų apsaugos aparatus, bet, kai numalšinamas gaisras, vyksta baigiamieji, perpylimo darbai, [suodžiai] garuoja – to užtenka, kad prisikvėpuotum. Gali stovėti nuošaly – jeigu vėjas pūs į autocisternos vairuotoją, jis irgi prisikvėpuos. Tai normalu.
Būna atvejų, kai kažkas kažkur kažką pamatė – rūksta dūmai. Tada važiuoji aklai, visapusiškai tikrini rajoną. Yra buvę, kai pasiteisina.
– Ar būna taip, kad kažkas susipainioja kelnių klešnėse, nuvirsta? Jums reikia išvažiuoti. Jūs jį paliekate ar laukiate?
– Nieko nepaliekame, taip negalima.
– Ar išvažiuodami žinote, ką reiks gesinti?
– Nežinome. Scenarijus keičiasi, būna, kad net keletą kartų. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas nuolat tikrina gautą informaciją ir perduoda ją mums. Gali būti pirminis pranešimas, kad dega namas. Paskui keičiasi informacija, kad dega pirtis. Nuvažiavus pasižiūri, kad ten priepirtis.
– Nuo ko priklauso informacijos netikslumas?
– Nuo pačio pranešėjo. Jeigu žmogus adekvatus, jis informaciją perduoda tiksliai. Bet būna atvejų, kai kažkas kažkur kažką pamatė – kažkur rūksta dūmai. Tada važiuoji aklai, visapusiškai tikrini rajoną. Yra buvę, kai pasiteisina.
– Lietuvių ugniagesiai praėjusiais metais JAV stipriausio ugniagesio varžybose laimėjo 2-ą vietą. Ar ir jūsų alga tokia kieta? Ar ji adekvati?
– Ne man spręsti.
– Bet jūs žmogus, kuris su tuo tiesiogiai susijęs.
– Sakyčiau, kad per maža.
– Ar dabar lengva motyvuoti žmones ir rasti naujų darbuotojų?
– Kiek žinau, sunku, motyvacijos trūksta.
– Kiek reikia mokytis, norint tapti ugniagesiu?
– 3 mėnesius.
Kuo mažesnis vandens gesinimo lašas, tuo geriau gesina. Jeigu dega butas, naudoji kuo mažiau vandens, kad neužtvindytum apačioje esančio buto.
– Be vandens, kuo dar galima užgesinti ugnį?
– Gesinti galima gesinimo putomis, smėliu, nedegiu audeklu, milteliniu gesintuvu. Reikia žinoti, kaip tai veikia. Neužtenka iš gesintuvo ištraukti žiedo, nuspausti ir laukti, kol išeis milteliai. Yra gesinimo technika: reikia gesinti trumpais intervalais kas sekundę, kad pasiektum reikiamą rezultatą. Kuo mažesnis vandens gesinimo lašas, tuo geriau gesina. Jeigu dega butas, naudoji kuo mažiau vandens, kad neužtvindytum apačioje esančio buto.
– Kai dega butas, dar galvojate apie butą apačioje?
– Be abejo. Mūsų tikslas – padaryti kuo mažesnius nuostolius ir kuo daugiau išgelbėti.
– Kiek vežatės vandens automobilyje?
– Standartinis automobilis turi nuo 2,7 iki 5 tonų vandens.
– Per kiek laiko tai ištaškote?
– Minutę su trupučiu.
– Norite pasakyti, kad tos minutės paprastai pakanka norint užgesinti gaisrą?
– Tikrai ne. Tai būna pradinė smogiamoji jėga. Vienas automobilis nevažiuoja – jeigu yra pranešimas, kad dega namas, važiuoja mažiausiai du automobiliai. Atvažiavus į vietą, įsivertinus situaciją, pasikvieti tiek, kiek reikės.
Lrt.lt
