Šių dienų jaunimas yra apibūdinamas kaip nepriklausomas, savarankiškas ir idealistiškas. Dažnai girdime sąvokas „naujoji karta“, „tūkstantmečio vaikai“ ir t. t., tačiau ką jos iš tiesų reiškia? Kokią įtaką jauniems žmonėms daro tai, jog šiandien beveik visose įmanomose srityse jie turi galimybes, kurių jų tėvai ar seneliai net negalėjo įsivaizduoti? Apie tai ir daug daugiau kalbamės su klinikine psichologe, tarptautinių jaunimo mokymų vadove IEVA SAKALAUSKAITE.
Pagal visame pasaulyje žinomą kartų teoriją šiuolaikinis jaunimas yra priskiriamas Y ir Z kartoms. Kaip manai, kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp šių 2 kartų ir ankstesniųjų?
Kartas vienija panašūs požiūriai, vertybinės sistemos, svarbiausiais jų gyvenimo etapais buvę įvykiai, tačiau pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad individualūs asmenų skirtumai neretai būna tokie ryškūs, jog nebūtinai atitinka kartos apibrėžimą. Kalbant apie ankstesnes ir jaunąsias kartas, didžiausi skirtumai atsiskleidžia per informacijos pasiekiamumą, kadangi jaunosios kartos atstovai jau nuo pat mažens turi prieigą prie žymiai daugiau informacijos bei daugybės galimybių mokytis, o tai nebuvo taip lengvai pasiekiama vyresnėms kartoms. Taip pat jaunosios kartos jau gimė perteklinėje visuomenėje, nebereikia rūpintis išlikimo klausimais, tad jaunosios kartos yra privilegijuotos, gali daugiau dėmesio skirti aukštesnėms kognityvinėms veikloms, nuolatiniam mokymuisi ir naujiems potyriams. Jaunuoliai turi didelių asmeninių ambicijų, jie pradeda labai aiškiai skirstyti prioritetus, jų kartų atstovams, skirtingai nei ankstesnių, svarbu, kad darbas būtų ne tik pinigų šaltinis, bet ir teiktų prasmę, leistų realizuoti save. Ankstesnėms kartoms labiau rūpi tradiciniai tapimo suaugusiuoju etapai: mokslų baigimas, tėvų namų palikimas, darbo susiradimas, santuoka, vaikų auginimas, o šiuolaikiniai jaunuoliai labiau susitelkia į psichologinius tapimo suaugusiuoju veiksnius: problemų sprendimo gebėjimo ugdymą, kritinį mąstymą, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimą. Dėl to išoriškai pastebimas ilgesnis paauglystės ir jauno suaugusiojo amžiaus laikotarpis, kai šeimos kūrimas nukeliamas vėlesniam laikui, daugiau laiko užtrunkama savo tapatybės paieškose.
Galbūt įžvelgi ir panašumų, kurie padeda šioms gana skirtingose aplinkose augusioms kartoms susikalbėti ir sutarti?
Visus žmones vienija bendri saugumo, artumo su kitais, savirealizacijos poreikiai, tik jų išraiškos būdai skirtingi. Susikalbėti būtinas ne tik gebėjimas perteikti savo jausmus ir norus, bet ir aktyvaus klausymo įgūdžiai, nuoširdus domėjimasis kitu žmogumi, jo vidiniu pasauliu ir atvirumas savo paties jausmams. Jaunosios kartos yra jautrios visiems šiems psichologiniams mechanizmams, pereinama prie emocinio intelekto lavinimo, auga įvairių mokymų, seminarų skirtingoms grupėms žmonių – tėvams, paaugliams, moterims ir kt. – populiarumas. Žmonės nori išmanyti apie save, savo išgyvenimus, santykius su kitais, manau, kad toks savo vidinio pasaulio pažinimas, tiesioginio reaktyvumo mažinimas ir daugiau sąmoningo reagavimo ir leistų geriau bendrauti vieniems su kitais.
Pasaulyje vis daugiau valdančiųjų pozicijų perima Y kartos atstovai. Kaip manai, kaip tai paveiks kartų konflikto klausimą? Ar jauni, nepriklausomi ir entuziastingi žmonės tokiose pozicijose sugebės sutarti ir sėkmingai bendradarbiauti su senesniosiomis kartomis, kaip pastarosios priims pokyčius?
Esu pozityviai nusiteikusi dėl jaunųjų kartų atėjimo į visuomenės valdančiąsias pozicijas. Kaip minėjau, jauni žmonės sąmoningėja, atsigręžia į globalias problemas, turi galimybę keliauti ir pažinti kitas kultūras, kalba skirtingomis kalbomis, todėl perteikia daug naujų požiūrių, yra atviri, siekia naudotis gerosiomis kitų šalių patirtimis. Vyresnėms kartoms priimti tokius pokyčius gali būti sunkiau, nes jie užaugę didesnio apibrėžtumo sąlygomis, tačiau turi gerų komandinio darbo įgūdžių, jei informacija bus pateikiama suprantamai ir parodant naudą, tikrai galimas susitarimas ir bendradarbiavimas. Pirmiausia yra pagarba vieni kitiems ir klausymasis, o ne kritikavimas. Galima paieškoti, kokios stipriosios savybės dominuoja kiekvienoje kartoje, ir jas išnaudoti, pavyzdžiui, dirbant drauge, jaunų kartų veržlumas, informacinis raštingumas, kūrybinis mąstymas gali būti sujungti su vyresnių kartų gerais komandinio darbo įgūdžiais, stabilumu ir gebėjimu siekti ilgalaikių tikslų.
Kaip geriau suprasti jaunų žmonių emocinę, psichologinę būklę? Kokios įtakos turi tai, kad dauguma jų užaugo su tėvų neapgalvotai vartojama fraze: „Tu esi unikalus(-i) ir gali pasiekti viską“?
Nedrįsčiau teigti, jog dauguma užaugo girdėdami šią frazę, tačiau tiesa, kad individualizmas su kiekviena karta vis auga. Jaunosios kartos neretai laikomos užaugusiomis šiltnamio sąlygomis, dėl to gali greitai įsižeisti, būti linkusios išgyventi įvairius psichologinius sunkumus. Nors ypač familiariai bendrauja virtualioje erdvėje, realybėje gali būti drovesni, labiau užsisklendę. Paradoksalu, tačiau, net turėdami visas galimybes bendrauti, jaunuoliai neretai jaučiasi vieniši. Nuolatinis pasiekimų skatinimas, karjeros aukštumų siekimas gali sukelti daug streso, o vėlesnis santykių kūrimo etapas bei didesnės galimybės rinktis partnerius suteikia dar daugiau neapibrėžtumo. Matome įdomų reiškinį, kai, baigęs mokslus, neretas jaunuolis grįžta pas tėvus, kad galėtų finansiškai saugiai žengti pirmuosius žingsnius savo profesiniame kelyje, susikurti pagrindą. Toks grįžimas turi įvairių pasekmių, tai savo straipsniuose puikiai išdėsto sociologė Milda Pivoriūtė. Rekomenduoju paskaityti.
Jaunosios kartos yra tie, kurie užaugo technologijų amžiuje, stipriai veikiami socialinių tinklų. Ar šie aspektai yra jų pasaulio pažinimo minusas, o gal kaip tik žinias praturtina?
Socialiniai tinklai suteikia daug galimybių – ne tik išpildo bendravimo bei priklausymo grupei poreikius, bet ir padeda surasti naudingos informacijos bei ja dalintis. Jaunuoliai kasdien savo telefono ar kompiuterio ekranuose mato daugybę kitų gyvenimų, todėl gali išgyventi stresą, jei jų gyvenimas nėra pakankamai įdomus. Matydami kitus socialiniuose tinkluose, pradeda lygintis su kuriamais „personažais“. Stebint jaunuolius, galima atskirti, kurių naudojimasis socialiniais tinklais jau yra iškreiptas. Tai matoma tuomet, kai realus gyvenimas jaunuoliui ima tapti priemone pasirodyti virtualiame – imama elgtis kitaip vien tam, kad būtų kuo pasidalinti. Kaip ir visur, čia svarbus balansas – socialiniai tinklai yra priemonė, o kaip ja naudojamasi, priklauso nuo kiekvieno individualaus pasirinkimo.
Ką galėtum pasakyti apie jaunų žmonių požiūrį į tradicinę institucinę valdžią, pagarbų taisyklių ir tradicijų laikymąsi? Ar jis skiriasi nuo jų tėvų požiūrio į šiuos dalykus?
Jaunajai kartai vyresnis žmogus nebėra savaime autoritetas, dabar autoritetą reikia „užsitarnauti“ įrodant savo kompetenciją. Kadangi žinios pasiekiamos visiems, vien žinių ir patirties nebeužtenka, autoritetais dažnai tampa tie, kurie sugebėjo įveikti sunkumus, kurie įrodė savo vidinių įsitikinimų ir gyvenimo integralumą. Tai pastebime ir politikoje, jauni žmonės drąsiau reiškia savo nuomonę, didėja jų įsitraukimas rinkimuose, dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose, daugėja jaunimo organizacijų. Jaunuolių nuomonės nebūtinai sutampa su jų tėvų, jie tampa vis drąsesni diskutuoti ir išreikšti priešingus įsitikinimus.
Y ir Z kartos. Kokie jų tarpusavio skirtumai ir panašumai? Ar jos gali darniai gyventi kartu? Kokie yra keli pagrindiniai dalykai, kuriuos reprezentuoja dabartinės jaunosios kartos?
Abi kartos yra užaugusios apsuptos technologijų, tai jas vienija. Tačiau Y kartos atstovams technologijos nėra įgimtos, jie užaugo dar neturėdami telefonų ir socialinių tinklų. Z kartos atstovai pasižymi didžiausiu nekantrumu iš visų kartų, viskas jiems turi būti čia ir dabar, nes nuo pat mažumės yra įpratę prie greitųjų žinučių, vaizdo skambučių, greito interneto ryšio. Dėl to jiems sunkiau susikoncentruoti – kita vertus, jie labai greitai pagauna dalyko esmę, yra imlūs ir smalsūs. Y kartos atstovai dar mokėsi tradicinėse mokyklose, kuriose Z kartos vaikams darosi vis sunkiau – šiais laikais žinios prarado vertę, tad ne veltui Z karta dar vadinama „Google“ karta, jiems svarbu ne žinoti informaciją, bet gebėti atskirti tikrą nuo dabar labai paplitusių „fake news“ (netikrų naujienų). Z karta atneša visiškai naujų vėjų į švietimo sistemą, nes, kaip jau minėjau, autoritetais šiems vaikams tampa tik tie žmonės, kurie pasižymi geru sąmoju, moka sudominti mokymosi procesu. Jie negali pakęsti pamokslavimo, nori, kad su jais būtų bendraujama kaip su lygiais. Y ir vyresnėms kartoms suvokiant, jog Z kartos išreiškiamas, atrodytų, nepaklusnumas, kyla ne iš blogų intencijų, bet dėl kitokio požiūrio, sklandus bendravimas tikrai įmanomas.
Kokios pagrindinės mados, pomėgiai ir polinkiai dabar vyrauja tarp jaunų žmonių? Kas skatina juos imtis vieno ar kito užsiėmimo?
Sunku pasakyti, kokios mados ir pomėgiai populiariausi, nes, kaip jau minėjau, pasirinkimų yra nesuskaičiuojama daugybė! Labai didelę įtaką jaunų žmonių pasirinkimams turi socialiniai tinklai bei kitų rekomendacijos. Dažnai net manoma, kad šiais laikais svarbiau ne turinys, bet pakuotė – ypač kreipiamas dėmesys į pristatymą, į tai, kaip įvairių prekių ir paslaugų pardavėjai bendrauja su savo klientais. Taigi pasirinkimuose svarbiausia kitų žmonių, „influencerių“ nuomonė. Apskritai jaunosioms kartoms jų įvaizdis yra be galo reikšmingas, o tai turi dvi puses. Gerai yra tai, jog jie rūpinasi savimi, nori būti sveiki, gražūs, nenori pasenti – tai skatina jaunuolius daugiau domėtis sveika gyvensena, sportu. Kita vertus, nuolatos besistengiant būti į visuomenę atsukus tik gražiąją pusę gali pasidaryti sunku likti autentiškam, prarandamas ryšys su savimi.
Kaip savo profesijos atstovė ir jaunas žmogus – ką norėtum perduoti, ko palinkėti jaunimui ir visiems kitiems, kurie skaitys šį straipsnį?
Svarbu mokytis pažinti savo vidinius procesus – galimybių tam turime kiekviename žingsnyje. Kviečiu drąsiai imti stebėti, kokių minčių ir jausmų man kelia įvairios situacijos, žmonės, suprasti, kaip reaguoju, ar viduje turiu laiko apsvarstyti. Pastebėkite, kur krypsta jūsų dėmesys, kas suteikia džiaugsmo, kas kelia įtampą. Išsigryninkite tai, kas svarbu jums. Kiekvienas mūsų kasdienis pasirinkimas gali padėti tapti mažiau reaktyviems ir daugiau sąmoningiems savo pačių ir aplinkinių atžvilgiu, o tai veda į gilų ir prasmingą bendravimą.
