Žmonės vis dažniau kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus ir daug drąsiau apie tai kalba, dalinasi savo patirtimis bei kontaktais. „Geštaltistas“, „kognityvistas“, „egzistencialistas“ – dažnai girdimi psichikos sveikatos specialistų apibūdinimai. Kaip žinoti, į kurį specialistą geriausia kreiptis?
„Gydo santykis, o ne technika“, – teigia „Asmens sveikatos klinikos“ gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, seksologas Liudvikas Lazauskas. – „Žmogui visiškai netūrėtų rūpėti, tuo labiau jis neturėtų jausti, kokias technikas ir žinias taiko specialistas – geras specialistas jų turi įvairiausių.
O ir tą pačią techniką kiekvienas specialistas gali taikyti kitaip, papildomai pridėjęs kitokių žinių ir patirties. Žmogus tik turi jausti, kad jam gerėja. Lygiai kaip kad kviečiantis taksi – juk svarbiausia, kad taksi vairuotojas saugiai nuvežtų iš taško A į tašką B, o ne kokios jo automobilio charakteristikos.“
Patartina – nesimėtyti
Gydytojo teigimu, dažnas žmogus į psichikos sveikatos specialistą kreipiasi jau padaręs gerokai „namų darbų“. Pasiskaitęs apie jo išsilavinimą, kitų pacientų įvertinimus, paklausinėjęs draugų ir pažįstamų nuomonių ir rekomendacijų.
„Domėtis yra labai gerai ir sveikintina. Vis tik spręsti, ar verta dirbti katu su specialistu, reikėtų susitikus ir pabendravus, pajutus, ar atsiranda abipusio pasitikėjimo ryšys bei noras kartu dirbti toliau. Žmones labai klaidina, kad tai, ką daro psichikos specialistai savo kabinetuose, vadinama paslauga.
Tuomet jie atėję tikisi, kad gaus paslaugą ir jiems nebereikės nieko daryti. Iš tiesų su gydytoju teks kartu mokytis dirbti su savimi, tad rinkitės žmogų, su kuriuo, jaučiate, tas darbas bus grįstas bendradarbiavimu ir rezultatyvus“, – pataria L. Lazauskas.
Gydytojas taip pat pataria nesimėtyti. Pirmas pokalbis su specialistu pasako daug, tačiau tikrai ne viską. Skaičiuojama, kad vidutiniškai gali prireikti 3–6 susitikimų vien tik žmogaus tikrajai problemai, atėjimo tikslui, identifikuoti ir susitarti dėl tolesnio gydymo.
„Visi mes esame linkę būti smaguriais ir išbandyti visko daug: susitikau vieną specialistą, antrą, trečią, „pačiupinėju“ juos pagal skirtingas technikas, tada sprendžiu, kuri tinkamiausia. Tačiau tai ėjimas pas technikos žinovą, o ne žmogų, kuris galiausiai ir padeda. Mitas, kad viena technika padeda greičiau, o kita – per ilgesnį laiką. Gydymo trukmė – labai individualus dalykas, kurį lemia ir problemos mastas, ir žmogaus noras bei įdedamos pastangos“, – paaiškina L. Lazauskas.
Procesų nepagreitinsi
Specialisto teigimu, kalbant apie psichikos problemų spendimą, gydymą, niekur nenuskubėsi, nes daug ką lemia ir žmogaus fiziologija. Pavyzdžiui, skaičiuojama, jog vienam pokalbiui – bet kokiam: asmeniniam, darbiniam ar su psichoterapeutu – „suvirškinti“ prireikia apie 72 valandų. „Tik po tiek laiko įmanoma tinkamai reflektuoti, kas čia įvyko, apie ką iš tiesų buvo kalbėta. Žmogui reikia laiko persitvarkyti ir šio proceso nepaskubinsi“, – sako L. Lazauskas.
Gydytojas primena ir psichologų dažnai aptariamą pokyčių priėmimo kreivę. „Susidūrę su pokyčiais visi žmonės pirmiausia išgyvena šoką ir neigimą, tuomet pyktį ir baimę, galiausiai priima situaciją ir pamato naujų galimybių, susigyvena su nauja realybe.
Nuo situacijos rimtumo ir žmogaus priklauso, kiek kurioje stadijoje jis užsibūna ar kaip stipriai jos reiškiasi, tačiau „pertempti“ žmogaus iškart prie naujo pokyčio neįmanoma. Per visas stadijas žmogus turi pereiti“, – aiškina psichiatras, psichoterapeutas.
Be sukrėtimų nebus pasikeitimų
L. Lazauskas sako, kad būtent dėl to kartais pas psichologą ar psichoterapeutą besilankančiam žmogui gali etapais atrodyti, kad jis nebenori eiti, gal net pyksta ant savo gydytojo ar jaučia kitokius neigiamus jausmus.
„Neapsigaukite, jog laikas keisti specialistą. Dažniausiai taip būna transformacijos etapu – galbūt žmogus jį priima kaip pablogėjimą, tačiau be sukrėtimų nebus ir pasikeitimų. Svarbu savo gydytojui atėjus pasakyti apie savo nenorą, neigiamus jausmus. Tuomet visa tai ir tampa psichoterapijos darbo objektu, pokalbio tema. Taip padedama žmogui suprasti, kas vyksta, priimti pokyčius ir judėti toliau“, – sako L. Lazauskas.
Kaip žinoti, kada jau pasiekiamas bendro darbo su specialistu tikslas? Čia gydytojas vėl pažeria metaforą: „Kai privažiuoji traukiniu Kauną, supranti, kad tai yra Kaunas, nes traukinys sustoja, garsiai perskaitoma stotelė, matai atpažįstamus vaizdus.
Taip ir su gydytoju identifikavus problemą gydymo pradžioje nusistatomi tam tikri atpažįstami ženklai, kada jau suprasite, kad pasiekėte tikslą. Tuomet galima nutraukti terapiją arba kelti naujus tikslus, jeigu patinka važinėtis traukiniais ir norite vykti toliau“, – su šypsena kalba gydytojas psichiatras, psichoterapeutas L. Lazauskas.
Lrt.lt
