Perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus apie ketinimus pakeisti kai kuriuos dabartinės Vyriausybės ministrus, tikėtina, ir žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog organizacija jokio kito kandidato nesiūlo, tačiau realiausiu ministru laikytų ministerijai jau vadovavusį konservatorių Kazį Starkevičių.
Tuo metu Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) prezidentas Arūnas Svitojus sako, kad dėl K. Navicko reikėtų remtis valstybiniu požiūriu – turėti rimtų argumentų, kodėl K. Navickas turėtų trauktis baigiantis Vyriausybės kadencijai. Jo teigimu, apie galimą K. Starkevičiaus kandidatūrą nesvarstoma.
Pasak I. Hofmano, G. Nausėda yra leidęs suprasti, jog vėl tapęs prezidentu jis siektų K. Navicką pakeisti.
„Prieš maždaug du mėnesius prezidentas organizavo diskusijas su žemės ūkio sektoriaus atstovais (...) ir pažadėjo, kad kels žemės ūkio ministro klausimą. Ir leido suprasti, kad netvirtins K. Navicko, jei bus perrinktas antrajai kadencijai“, – pirmadienį BNS sakė I. Hofmanas.
„Žemdirbių pozicija nepasikeitusi – kaip nebuvo to pasitikėjimo prieš trejus metus (K. Navicku – BNS), taip jo nėra ir šiandien“, – teigė jis.
A. Svitojus teigė manantis, jog turi būti labai rimti argumentai keisti Vyriausybės narius, kuriems dirbti liko nedaug laiko.
„Turime vertinti protingai – ką tai duos, reikia pagalvoti, koks bus sekantis rezultatas. Žinome, kad po spalio vėl tikrai keisis visa Vyriausybė ir visa politika“, – BNS pirmadienį teigė A. Svitojus.
„Žinome, kokia ta politika yra, kokie rezultatai yra. Ir manau, kad jei bus keitimas, turi būti labai rimti argumentai“, – pridūrė jis.
Jo vertinimu, joks rimtas specialistas, tikėtina, nesiimtų vadovauti ministerijai žinant, kad darbą šiame poste baigs po kelių mėnesių.
Pasak I. Hofmano, LŽŪT jokių konkrečių kandidatų į ministro postą su G. Nausėda aptarusi nebuvo, o Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius, jo o teigimu, būtų realiausias kandidatas tapti žemės ūkio ministru – jis ūkininkų laikomas vienu geriausių buvusių ministrų.
„Buvo keista, kodėl K. Starkevičiaus nepatvirtino nuo pat Vyriausybės darbo pradžios. Galbūt šitą asmenį greičiausiai ir matytume kaip realiausią kandidatą eiti tas pareigas“, – kalbėjo I. Hofmanas.
Pasak jo, taryba dar nėra svarsčiusi ir priėmusi oficialaus sprendimo išreikšti palaikymą K. Starkevičiui ar kokiam kitam potencialiam žemės ūkio ministrui.
A. Svitojaus teigimu, apie galimą K. Starkevičiaus kandidatūrą nesvarstoma: „Šito klausimo nieks nekelia, nėra kam čia pritarti, galima dešimt pavardžių išvardinti.“
K. Starkevičius sako, jog apie ministro keitimą kalbėti dar anksti, bet pridūrė, kad sutiktų vėl vadovauti ministerijai, jei toks poreikis būtų.
„Žinau, kaip reikia požiūrį iš green deal (žaliasis susitarimas – BNS) keisti į food security (maisto sauga – BNS). Nes tai tendencija, kuri bus Europos Sąjungos darbotvarkėje. Pakeisčiau mūsų politiką šiuo klausimu, žinočiau, kaip pereiti, žinau kaimynų pozicijas“, – BNS sakė K. Starkevičiaus.
Pasak jo, ministrų kaita galėtų įvykti ir greičiau nei Vyriausybė prezidentui grąžins įgaliojimus.
„Kuo anksčiau pasikeitimai, tuo geresnių rezultatų galima sulaukti“, – BNS teigė jis.
G. Nausėda spaudos konferencijoje pirmadienį tikino turįs konkrečius kandidatus į kai kurių ministrų kėdes, tačiau jų kol kas neatskleidė. Jis tikino matantis prasmę pakeisti dalį ministrų po jo inauguracijos liepą, nepaisant artėjančios Vyriausybės darbo pabaigos.
Šalies vadovas balandį viešai teigė pasigendantis K. Navicko lyderystės bei žadėjo sėkmės rinkimuose atveju po inauguracijos liepą kelti ministro tinkamumo klausimą.
Autoriai: Lukas Juozapaitis, Sniegė Balčiūnaitė
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
