ntrajame prezidento rinkimų ture Lietuvos rinkėjai balsuoti ėjo vangiau nei paprastai renkant valstybės vadovą.
Mažiau balsavusiųjų būta tik 2014 metais per antrą turą.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, rinkimų aktyvumas antrajame ture siekė 49,61 procento.
Rinkimų dieną, sekmadienį, savo valią pareiškė 38,58 proc. arba per 900 tūkst. rinkėjų Dar 11,03 proc. arba 257 tūkst. jų balsavo iš anksto.
Šie skaičiai dar truputį keisis, gavus balsavusiųjų užsienyje duomenis.
„Aktyviausiai balsuota prie jūros ir šiaip kurortuose. (...) Ten balsavo ne tik savo apylinkės rinkėjai, bet ir atvykusieji į svečius“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Palangoje prezidentą rinko 67,21 proc., Neringoje – 65,81 proc., Birštone – 63,13 proc., Molėtų savivaldybėje – 57,92 proc., Varėnos savivaldybėje – 56,17 proc. rinkėjų.
VRK duomenimis, galimybe balsuoti kitoje apylinkėje pasinaudojo apie 125 tūkst. rinkėjų.
„Žinome istoriją, kai vakar Kuršių nerijoje susituokusi pora kartu su svečiais šiandien balsavo Preiloje ir Nidoje“, – sakė L. Petronienė.
Jos teigimu, pasitaikė atvejų, kai norintiesiems balsuoti ne savo apylinkėje reikėjo ilgiau palaukti.
„Pavakare su VRK susisiekė kai kurios rinkimų apylinkės, informuodamos, kad susiduria su keblumais administruoti iš kitų apylinkių atvykusių rinkėjų balsavimą. Laikini trikdžiai buvo pašalinti, (...) jiems teko šiek tiek ilgiau palaukti“, – tvirtino VRK pirmininkė.
Pirmajame ture prieš dvi savaites balsavo 59,37 proc. rinkėjų, o 2019 metais per antrąjį turą aktyvumas siekė 53,43 procento.
Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Antrajame rinkimų ture varžėsi perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliama premjerė Ingrida Šimonytė.
G. Nausėda pirmajame ture I. Šimonytę įveikė didele persvara – jis gavo 632 tūkst. arba beveik 44 proc. balsų, I. Šimonytė sulaukė 288 tūkst. arba 20 proc. rinkėjų palaikymo. Todėl politologai ir politikai pergalę jam prognozuoja ir antrajame ture.
Prezidento kadencija trunka penkerius metus.
Aktyvumas ankstesniuose prezidento rinkimuose
2024 metais pirmajame ture – 1mln. 439 tūkst. 997 rinkėjų (59,95 proc.);
2019 metų antrajame ture – 1mln. 342 tūkst. 94 (53,88 proc.);
2014 metais antrajame ture– 1mln. 212 tūkst. 374 (47,37 proc.);
2009 metais pirmajame ture – 1mln. 393 tūkst. 278 (51,76 proc.);
2004 metų antrajame ture– 1 mln. 395 tūkst. 103 (52.46 proc.);
2002 metų antrajame ture – 1mln. 436 tūkst. 322 ( 52.65 proc.);
1997 metų antrajame ture – 1mln. 937 tūkst. 786 (73.66 proc.);
1993 metais pirmajame ture – 2 mln. 12 tūkst. 420 (78,6 proc).
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
