Politikams kartu su socialiniais partneriais ieškant būdų padidinti finansavimą krašto apsaugai, verslo atstovai linkę pritarti pelno bei pridėtinės vertės mokesčių (PVM) didinimui. Tuo metu profsąjungos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai tikina, kad PVM neturėtų būti didinamas, ir siūlo didinti pelno mokestį bei atsisakyti kai kurių lengvatų.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pristatė keturias alternatyvas. Jas kitą pirmadienį aptars darbdavių ir darbuotojų atstovai. Abi pusės neatmeta, kad iš pateiktų alternatyvų galėtų gimti naujas pasiūlymas.
Vyriausybė po pasitarimo dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo praėjusį pirmadienį paprašė, kad pasiūlytus keturis galimus lėšų šaltinius pirmiausia įvertintų Trišalė taryba ir nevyriausybininkai.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Trišalės tarybos ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vertinimo bus laukiama maždaug porą savaičių ir tuomet jį svarstys politikai.
Verslas – už PVM ir pelno mokesčio didinimą
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad pritaria Finansų ministerijos pristatytam variantui B, pagal kurį siūloma 1 procentiniu punktu – iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu – iki 16 proc. padidinti pelno mokestį.
„Mūsų pagrindinė žinia – turi būti visuotinumas, kiek gali visuomenės skirtingos dalys, įskaitant verslą, prisidėti. Tie, kurie gali. Visuotinumas nereiškia pensininkas, ar tie, kurie turi minimalias pajamas. Mūsų pasiūlyme nėra, kad pajamos, susijusios su darbo santykiais, būtų liečiamos“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Romanovskis.
Jis taip pat teigė suprantantis, kad dabartinėje diskusijoje PVM yra jautriausias klausimas, nes, anot jo, politinės partijos prieš rinkimus nenori liesti šio mokesčio.
A. Romanovskis neatmetė, kad iš visų pasiūlytų variantų galėtų būti parinkti atskiri elementai.
„Viena iš idėjų – sukurti F variantą, pažiūrėti kiekvieną variantą, kas yra tinkama, pravesti derybas per savaitę ir išeiti su programa minimum, kur mes galime susitarti“, – teigė A. Romanovskis.
„Vienas variantų – susitarti kad ir dėl dalies dalykų ir paleisti gynybos mokesčio modelį apskritai į gyvenimą ir tada, pavyzdžiui, po rinkimų, kai politinės partijos pasako, ką įsivaizduoja, gynybos mokestis gali būti pildomas visokiais pajamų šaltiniais“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat teigė neturintis kategoriškos pozicijos dėl kitų pasiūlymų ir sieks rasti sutarimą su profesinėmis sąjungomis. Tačiau A. Romanovskis užsiminė, kad negalėtų pritarti pelno mokesčio tarifo „kosminiams dydžiams“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat būtų linkęs pritarti ministerijos pristatytam B variantui. Anot jo, šis modelis būtų visuotinai teisingas, nes prie gynybos išlaidų finansavimo prisidėtų ir gyventojai, ir verslas.
„Verslas patvirtino vieną iš variantų, ne dažnai būna, kad visos skirtingos verslo organizacijos pavirtintų ir mes pasirinkome vieną iš pasiūlytų ministrės pirmininkės ir finansų ministrės versiją, kur būtų 420 mln. eurų ir jų dešimčiai metų (kasmet – BNS) tikrai užtektų ir pakaktų“, – LRT televizijai trečiadienį sakė V. Janulevičius.
Savo „Facebook“ paskyroje jis taip pat rašė, kad didžiausios įplaukos į biudžetą gaunamos ne padidinus mokesčius, bet užtikrinus konkurencingesnę investicinę ir verslo aplinką, todėl planuoja siūlyti ir kitų – nemokestinių priemonių šalies gynybai stiprinti.
Pasak jo, Lietuvos verslo taryba siūlo užsibrėžti ambicingesnį gynybos finansavimo didinimą, papildomai atsisakant dviejų nedarbo dienų pasirinktinai, be to, siūlo Krašto apsaugos ministerijos užsakymus prioriteto tvarka nukreipti Lietuvos gamintojams ir skatinti bei remti gynybos pramonės vystymą.
Profsąjungos ir nevyriausybininkai – prieš PVM didinimą
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad PVM tarifo didinimas yra „raudona linija“, su kuria darbuotojų atstovai sutikti negali. Anot jos, krašto apsauga turėtų būti finansuojama padidinus pelno mokestį, atsisakius kai kurių lengvatų, grįžus prie didelių pajamų didesnio apmokestinimo.
I. Ruginienė teigė, kad iš Finansų ministerijos pristatyto sąrašo yra elementų, kuriuos būtų galima rinktis ir be PVM didinimo.
„Kol kas mūsų nuostata tokia, kad neturėtų būti gynyba finansuojama per PVM didėjimą, tai turėtų būti raudona linija, mes turėtume finansavimą matyti per pelno mokesčio atstatymą nuo tų laikų, kai jis buvo sumažintas net 5 punktais ir yra nemažai ir kitų šaltinių iš to sąrašo, kurį premjerė pasiūlė“, – BNS sakė I. Ruginienė.
„Kol kas nematome pasiūlyto modelio, kurį galėtume pritaikyti pilna apimtimi, reikės, matyt, iš dviejų modelių miksuoti eilutes. Bet yra iš ko pasirinkti ir nedidinat PVM“, – sakė ji.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė pabrėžė, kad PVM yra vartojimo mokestis, o jo padidinimas reikštų didesnę naštą visiems gyventojams – ir tiems, kurie uždirba mažai, ir pensininkams.
„Kalbame apie didesnį socialinį teisingumą mokestinėje sistemoje, progresyvius mokesčius didelėms pajamoms, tuo tarpu atsirandant vienai ar kitai krizei, ir mes suprantame šio klausimo svarbumą, bet grįžtame prie eilinio žmogaus kišenės. Reiškia, pensininkas ar mažai uždirbantis, pirkdamas būtiniausius maisto produktus, turės už tai susimokėti daugiau“, – sakė I. Ruginienė.
Ji siūlė lėšų gynybai paieškoti naikinant mokestinę lengvatą, suteikiamą trečiai pensijų pakopai ir investiciniam draudimui, taip pat valstybės prisidėjimą prie antros pensijų pakopos.
„Ir tuose variantuose nėra PVM grobstymo, tai irgi kažkur nusėda ir kova su šešėliu turėtų būti intensyvesnė, ir nuobaudos, ir atsakomybė“, – sakė I. Ruginienė.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigė dar neturinti konkrečios pozicijos, kaip galėtų augti finansavimas krašto apsaugai, tačiau pabrėžė, kad PVM didinimas nėra išeitis, nebent būtų sumažintas PVM būtiniausioms prekėms.
„Mūsų organizacijos – kategoriškai prieš PVM didinimą, nes neturime PVM lengvatų būtiniausioms maisto prekėms, ir jei dar padidės PVM, išaugs maisto kainos. (...) Jeigu PVM dedam kažkokioms prekėms, tada galima svarstyti variantą, kad PVM mažinamas būtiniausioms prekėms“, – BNS sakė K. Krupavičienė.
Anot jos, taip pat neturėtų būti naikinama lengvata receptiniams vaistams, rūpestį kelia ir siūlymas mažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.
K. Krupavičienė svarstė, kad finansavimas galėtų augti didinant pelno mokestį, tarp variantų – ir mokestinės lengvatos trečios pakopos pensijų fondams naikinimas.
Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vadovė Gaja Šavelė taip pat mano, kad PVM negalima didinti dėl jautriausių visuomenės grupių pažeidžiamumo.
„Mūsų raudona linija – manome, kad jokiu būdu neturėtų būti svarstomas PVM, nes tai atsiliepia jautriausioms grupėms. Mūsų noras yra dalyvaujant pasiūlymų formavime, kad tai kuo mažiau paliestų jautriausias grupes, ir šiaip kartais minimalus atlyginimas sukuria sudėtingas sąlygas išgyventi“, – BNS sakė G. Šavelė.
Ji kol kas negalėjo įvardyti, kokios priemonės būtų tinkamos gynybos finansavimo didinimui, nes dar žada tartis su partneriais, tačiau neatmetė, kad galėtų būti didinamas pelno mokestis.
„Galvojame, koks išvestinis variantas būtų labiausiai tinkamas“, – sakė G. Šavelė.
Siūlomi keturi gynybos finansavimo didinimo variantai
Pagal Finansų ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.
Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10 proc., tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą
Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
