Vyriausybė padėjo užpildyti komunikavimo spragą tarp Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir dronų gamintojų, o pradėjus dirbti naujam krašto apsaugos ministrui dronų pajėgumų vystymas turėtų būti sudėliotas galutinai, teigia premjerė.
„Vyriausybė nebuvo užsiėmusi ruošti (bepiločių orlaivių pajėgumų vystymo – BNS) programą kaip atskirą programą, bet Vyriausybė buvo apsiėmusi užpildyti, sakykim, tas spragas, kurios yra ir komunikavime, galbūt dėl to, kad kažkam atrodo, jog bet koks komunikavimas automatiškai yra kokia nors neskaidri veikla ar kieno nors interesų tenkinimas. Tikrai su tuo požiūriu nesutinku“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė Ingrida Šimonytė.
„Buvo pristatyta, mano žiniomis, Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei mūsų verslo galimybės ir, be abejonės, tas paveikslas yra stipriai pasipildęs“, – teigė ji.
Anot Vyriausybės vadovės, savo vaidmenį vystant bepiločių orlaivių pajėgumus mato ir Lietuvos šaulių sąjunga.
„Tikiuosi, kad kai (krašto apsaugos – BNS) ministras bus paskirtas, galės tą sudėlioti į nuoseklią veiklą, kur savo vietą turi ir kariuomenė, ir Šaulių sąjunga, ir mūsų gamintojai tiek, kiek jie gali mūsų poreikius patenkinti, ir mūsų parama Ukrainai, ir galėsime su tais sprendimais judėti pirmyn“, – sakė I. Šimonytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį planuoja šaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dar sausį domėjosi, kaip Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė planuoja vystyti dronų pajėgumą. Pasak komiteto pirmininko, dabartinio kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno, kariuomenės suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“, bet ne ilgalaikiam karui su Rusija.
Seimo komitetas tąkart VGT nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – išsiuntė apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai. Vyriausybė savo ruožtu ėmėsi kurti koncepciją šiuo klausimu.
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Prezidentas G. Nausėda vasario pradžioje yra sakęs, kad jo nuomone, kariuomenė dar ne iki galo yra įsisąmoninusi faktą, jog dronų plėtra yra labai svarbi gynybos strategijos dalis. Jis minėjo, kad siūlys tą klausimą aptarti VGT.
Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.
Pasak krašto sistemos pareigūnų, operaciniai ir strateginiai tikslai per konfliktus pasiekiami su sunkiąja ginkluote, o mūšio lauke svarbi visų vienetų sąveika.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
