Vaiko teisų atstovai ir policija patvirtino bendrus algoritmus, kuriais vadovausis sudėtingais vaiko perkėlimo į saugią aplinką atvejais.
Ketvirtadienį šiuos algoritmus pasirašė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Pasirašėme svarbų algoritmą (...), kaip kraštutiniais atvejais vaiko teisių gynėjai ir policijos pareigūnai bendradarbiaudami užtikrina vaiko perkėlimą į saugią aplinką“, – spaudos konferencijos metu sakė I. Skuodienė.
„Tai trumpas vaiko saugios aplinkos užtikrinimas, kol išsisprendžia situacija šeimoje“, – pridūrė ji.
R. Požėlos teigimu, naujieji algoritmai užtikrins, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir pareigūnai tiksliai žinotų, ką turi daryti ir „nebūtų trypčiojimo“.
„Mūsų tikslas, kad vaikas patirtų kuo mažiau streso, kai reikia priimti tuos sprendimus“, – kalbėjo R. Požėla.
Minėti algoritmai bus taikomi dviem atvejais – kai vaiko teisių gynėjams atvykus į įvykio vietą paaiškėja, kad vaikui yra nesaugu, pavyzdžiui, tėvai yra apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, vaikas yra sumuštas, patyręs prievartą arba tais atvejais, kai vaiko teisių gynėjai atlikę vaiko situacijos vertinimą nustato, kad toliau likti šeimoje vaikui yra nesaugu, nes ten kyla pavojus jo raidai, sveikatai ar net gyvybei.
Paskatino daug dėmesio sulaukę atvejai
Anot I. Skuodienės, buvo ieškoma būdų, kaip vaiko perkėlimo procesą padaryti kuo trumpesnį ir sukeliantį jam kuo mažiau žalos.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė teigia, kad atnaujinti algoritmus paskatino ir paskutiniu metu daug atgarsio visuomenėje sukėlęs įvykiai, tarp jų ir vaiko paėmimas iš mamos Palangoje pernai rugsėjį.
„Šie atvejai aiškiai parodė, kad ypač sudėtingose ir stresinėse situacijose turime aiškiai apsibrėžti savo veiksmus ką daro vaiko teisių gynėjai ir kokius veiksmus atlieka policijos pareigūnai“, – dėstė I. Skuodienė.
Jos teigimu, naujuose algoritmuose aiškiai apibrėžta, kad vaiko perkėlimo procesui vadovauja ir jį koordinuoja vaiko teisių gynėjai, policijos pareigūnai padeda užtikrinti sprendimo vykdymą.
„Pasitaikydavo atvejų, kai reaguoja vienas vaiko teisių gynėjas, (...) nebuvo aišku, kas priima sprendimą dėl vaikui saugios aplinkos, kas koordinuoja procesą ir kas už jį atsakingas. Dabar apibrėžta aiškiai“, – aiškino I. Skuodienė.
R. Požėlos teigimu, minėti algoritmai „aiškiai apibrėžia institucijų teises – kiek gali ir ko gali“.
Anot jo, naujuose algoritmuose apibrėžta, jog policijai gavus informacijos, kad vaiko teisių gynėjams reikia pareigūnų pagalbos, jie susipažįsta su situacija, įvertina tos vietos, į kurią reikia nuvykti, saugumą, kiek joje yra asmenų, ko iš jų galima tikėtis.
„Įsivertiname kokie pajėgumai turi vykti į vieną ar kitą vietą. Pagrindinis mūsų darbas – užtikrinti sprendimo įgyvendinimą arba padėti vaiko teisių specialistams užtikrinti paėmimą ir perkėlimą į saugią vietą“, – teigė generalinis komisaras.
Anot jo, pareigūnai sudėtingais atvejais gali užtikrinti vaiko teisių specialistų patekimą į aplinką, taip pat užtikrinti, kad vaiko teisių gynėjai galėtų vykdyti savo darbą.
„Tai natūrali institucinė evoliucija, kai tu kiekvieną dieną susiduri su situacijomis, identifikuoji tam tikrą problematiką ir gimsta tie sprendimai, kad reikia labai aiškaus susidėliojimo, kas ką turi daryti“, – nurodė R. Požėla.
Turės bendrus mokymus
Vaiko teisių gynėjai ir pareigūnai kartu su psichologais turės bendrus mokymus, kaip elgtis sudėtingais atvejais.
„Bus papildomi mokymai apie vaiko skirtingų amžių raidą, kaip reikia reaguoti, kaip su vaikais kalbėti, kaip perduoti informaciją, kaip įgyvendinant šį procesą mažiausiai sukelti streso vaikui, užtikrinant jo geriausius interesus“, – pasakojo I. Skuodienė.
Anot institucijų vadovų, mokymai prasidės netruks, bus vykdomi nuotoliu ir truks apie valandą.
„Policijos organizacija yra žingeidi. Tos situacijos, kuriose mes veikiame kiekvieną dieną, jos nuolat reikalauja papildomų kompetencijų, papildomų kvalifikacijų“, – sakė R. Požėla.
Komisaras neatmeta galimybės, kad ateityje mokymai bus tęsiami, jie truks ilgiau.
Kaip skelbia tarnyba, patvirtinti algoritmai leis užtikrinti, kad vaiko perkėlimas vyktų efektyviau, labiau koordinuotai, draugiškiau ir sukeliant kaip įmanoma mažiau streso vaikui.
Pernai vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 57 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, tarnyba į galimus pažeidimus reagavo kas devynias minutes, pranešimų skaičius augo ketvirtadaliu.
Praėjusiais metais daugiau nei 7,6 tūkst. atvejų reikėjo vaikus perkelti į saugią aplinką. Daugiau nei 5 tūkst. tokių atvejų šeimos nariai buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ir negalėjo pasirūpinti vaiku, 1,5 tūkst. atvejais kilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, vaikai patyrė smurtą ar prievartą.
73 proc. atvejų vaikai per kelias dienas grįždavo atgal į šeimą, 27 proc. atvejų reikėjo tolesnės pagalbos šeimai, teismas 97 proc. suteikė leidimą vaiką paimti.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
