Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.
Vertinant papildomą poreikį 2024-2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys. Pagal pastoviąją dalį BVP dalis gynybai kasmet augtų po 0,5 proc. punkto – vien kitąmet tai sudarytų 400 mln. eurų. Pagal kintamąją dalį poreikis iki 2030-ųjų svyruotų nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus.
Kintamosios dalies finansavimui siūloma skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą. Tuo metu pastoviosios dalies finansavimui siūloma keisti mokesčius – tam parengtos keturios alternatyvos.
Pirmas variantas
Siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas.
Peržiūrėjus progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, papildomai būtų surenkama 64 mln. eurų, individualios veiklos apmokestinimą priartinus prie darbo santykių – 187,3 mln. eurų, atsisakius kai kurių pelno mokesčio lengvatų – 18,7 mln. eurų.
Siūloma 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl to būtų papildomai surenkama 122 mln. eurų.
Priėmus šiuos pakeitimus per metus būtų papildomai surinkta 392 mln. eurų.
Antras variantas
Siūloma 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą – tai papildomai generuotų 298 mln. eurų, taip pat 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį – iš to biudžetas gautų 122 mln. eurų.
Priėmus šiuos pakeitimus būtų papildomai surinkta 420 mln. eurų per metus.
Trečias variantas
Pelno mokesčio tarifą padidinus 2 punktais iki 17 proc. būtų gauta 244 mln. eurų pajamų. Lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms padidinus 5 punktais iki 10 proc. būtų gauta papildomai 36,2 mln. eurų.
Be to, šildymo PVM lengvatos centralizuotam šildymui panaikinimas papildomai duotų 68,8 mln. eurų.
B to, siūloma priimti du pakeitimus iš mokesčių paketo: atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat ir sveikatos sektoriuje, dėl to būtų gauta 18,7 mln. eurų, o paketus verslo liudijimų apmokestinimą – dar 30,7 mln. eurų.
Sveikatos srityje siūloma atsisakyti lengvatos, kai sveikatos įstaigų pajamos už paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų ir paslaugų gavėjų lėšomis, neapmokestinamos pelno mokesčiu.
Tokios pat lengvatos siūloma atsisakyti, kai draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos, jei sutarties trukmė yra bent yra 10 metų arba jei išmoka išmokama sulaukus pensijos amžiaus, neapmokestinamos pelno mokesčiu.
Priėmus šiuos pakeitimus tikimasi papildomai surinkti 398,4 mln. eurų.
Ketvirtas variantas
Siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis. Sumažinant joms tenkančią GPM dalį papildomai būtų surenkama 150 mln. eurų. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc. – taip būtų surenkama 244 mln. eurų.
Priėmus šiuos pakeitimus per metus būtų papildomai surinkta 394 mln. eurų.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
