Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sako, kad Lietuva yra pajėgi gaminti Ukrainai reikalingus dronus su kiniškomis detalėmis, tačiau jis norėtų, kad tai leidžiantys teisės aktai turėtų ribotą galiojimą.
„Lietuvoje yra galimybės pagal Ukrainos poreikį gaminti kovinius dronus, kurių sudedamosiose dalyse gali būti kiniškų detalių“, – sakė A. Anušauskas
Taip jis kalbėjo ketvirtadienį po susitikimo Prezidentūroje, kur su šalies vadovu Gitanu Nausėda, valstybės institucijų ir verslo organizacijų atstovais aptarė dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą Lietuvoje.
Jis teigė, kad Seime netrukus bus pateiktas vienas su tuo susijęs įstatymo projektas.
Seimo Nacionalinuo saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas registravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, kuria būtų numatyta išimtis taikomiems apribojimams dėl nepatikimų tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose tuo atveju, jeigu iš tokių tiekėjų įsigyti komponentai yra naudojami gaminti dronus, kurie naudojami išimtinai tik testavimui ar bandymams.
Siūlyme taip pat numatyta, kad saugumui svarbios perkančiosios organizacijos įsigytus dronus, kuriuose yra nepatikimų gamintojų, pavyzdžiui, kiniškų komponentų, galėtų perduoti kaip paramą užsienio valstybėms, pavyzdžiui, su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.
„Tą įstatymo projektą reikėtų šiek tiek patikslinti, kad neatsitiktų taip, kad tas projektas, tapęs įstatymu, veiktų neribotą laiką, kas apribotų lietuviškų įmonių investavimą į grynai lietuvišką produkciją, nes kiniškos detalės bus pigesnės ir mes galime kai kurių įmonių plėtrą pristabdyti“, – dėstė A. Anušauskas.
„Mūsų tikslas, kad logistinė grandinė būtų kuo trumpesnė ir mes apsieitume be Kinijos indėlio. Gamintojai, kurie yra pas mus, turėtų projektuoti savo gamybą, palaipsniui mažinant Kinijos sudedamųjų dalių poreikį“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, jei nebūtų linkęs pritarti, jei įstatyme nebus nurodytas jo galiojimo laiko terminas.
„Tam tikrą laiką galima tokias išlygas daryti, atsižvelgiant į išsakytą Ukrainos poreikį, kuris yra didžiulis ir viena Lietuva jo negali įgyvendinti“, – sakė A. Anušauskas.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas pasakojo, kad susitikime prezidentūroje keltas klausimas, ar priimta pataisa dėl išimties kiniškoms detalėms nepablogins Lietuvoje įsikūrusių komponentų gamintojų situacijos.
„Viešųjų pirkimų įstatymai numato galimybę taikyti bonusų (priedų – BNS) sistemą tam tikriems privalumams. Jei matytume, kad sudarome nepalankias sąlygas Lietuvos komponentų gamintojui, tai būtų galima taikyti 20 proc. bonusą dronui su lietuviškomis detalėmis“, – sakė V. Sabaliauskas.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
