Politikams diskutuojant, ar visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą, lošimų verslo atstovai įspėja, kad uždraudus reklamą ir sporto rėmimą nutrūktų ir nekomercinė lošimų organizatorių parama, o sporto atstovai sako, kad tokiu atveju politikai turėtų rasti kitus sporto finansavimo būdus.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė pareiškė, kad uždraudus lošimų reklamą reikėtų laikinai leisti sportui gauti paramą iš lošimų bendrovių, kol jis susiras kitų rėmėjų. Tuo metu Finansų ministerijos atstovė sako, kad sporto negalima remti bet kokia kaina ir iš bet kokių šaltinių.
„Kad tai nebūtų pokytis staigiai, be pereinamojo laikotarpio. Turi būti numatyta pakankamai laiko federacijoms susirasti kitus rėmėjus ir kitas lėšas“, – trečiadienį Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasitarime dėl azartinių lošimų reklamos draudimo sporte teigė A. Zedelytė-Kaminskė.
Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė Vilma Mačerauskienė įsitikinusi, kad finansavimas sportui turi būti „ne bet kokia kaina ir ne iš bet kokių šaltinių“.
„Negalima užsimerkti ir ignoruoti lošimų neigiamų pasekmių ir žalos į šią veiklą neatsakingai įsitraukusiems asmenims, būtina atsižvelgti, kas tas rėmėjas yra ir kokį verslą jis vykdo“, – posėdyje teigė V. Mačerauskienė.
Pasak jos, lošimų verslas sporto rėmimui pernai skyrė 3,13 mln. eurų, o reklamai – virš 9 mln. eurų. Valstybės biudžete šiemet didžiojo sporto rėmimui ir įvairioms programoms numatyta 73,6 mln. eurų.
Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Mindaugas Ardišauskas įspėja, kad uždraudus lošimų reklamą ir sporto rėmimą nutrūktų ir nekomercinė lošimų organizatorių parama.
„Jeigu tie ryšiai (komercinis sporto rėmimas – BNS) būtų nutraukti, tai gali turėti neigiamą įtaką ir nekomerciniams rėmimams, atsiradusiems dėl verslo ir sporto bendradarbiavimo. Turiu omeny žmonių su negalia federaciją ir panašius rėmimus, kurie nėra aktyviai komunikuojami“, – komitete sakė lobistas
„Sporto atstovų nuogąstavimai pagrįsti. Reikia galvoti apie galimas pasekmes. Sporto ir verslo sutartys daugeliu atveju yra daugiašalės ir ilgalaikės. Susijusios su žaidėjais, klubais, lygomis“, – pridūrė jis.
Lietuvos lošimų verslo asociacijos direktorius Mantas Zakarka piktinosi, kad norima uždrausti ne tik lošimų reklamą, bet ir informavimą apie rėmimą.
„Šituos dalykus reikia atskirti, nes ten, kur rėmimas, nėra komercinių santykių. Tos apimtys, kiek žmonės lošimų bendroves mato per reklamą ir sporto rėmimą, sunkiai sulyginama“, – teigė M. Zakarka.
Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Vydo Gedvilo teigimu, krepšinis iš lošimų organizatorių gauna apie 3,5 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad lošėjų parama yra griežtai reglamentuota: „Krepšinis prarastų labai daug, jeigu reklama būtų visiškai uždrausta“.
Futbolo federacijos vadovas Edgaras Stankevičius suskaičiavo, kad lošimų organizatoriai federacijai, klubams ir lygoms per metus skiria 1,5 mln. eurų.
„Šio sektoriaus atstovai penkerius metus yra mūsų pagrindiniai rėmėjai“, – teigė jis.
Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo direktorė Vilma Venclovaitienė pabrėžė, kad lošimų bendrovių parama yra didelė, bet sumos neįvardijo.
„Neturint kompensacijų mechanizmo arba pereinamojo laikotarpio būtų sudėtinga“, – komitete teigė ji.
Nacionalinės sporto federacijų asociacijos vadovas Edis Urbonavičius sako, kad būtina aptarti alternatyvas, kurias galėtų pasiūlyti ir sporto bendruomenės, ir politikai.
Seimas antradienį nepradėjo svarstymų, ar nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą – klausimo pateikimas buvo atidėtas ketvirtadieniui.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
