Lietuvoje daugėjant finansų įstaigų, pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius ateityje tik daugės, sako Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovo pavaduotojas Audrius Valeika.
Kaip vieną tokios rizikos pavyzdžių jis nurodė šių metų pabaigoje Lietuvoje veiklą pradėsiančią platformos „Vinted“ antrinę elektroninių pinigų įstaigą, kuri bus didžiausia finansų įstaiga pagal klientų skaičių – apie 60 milijonų.
„Jų rizika yra mažesnė, kadangi pardavimai yra mažomis sumomis. Tačiau ir mažų sumų skaičius gali būti didelis“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė A. Valeika.
„Verslas vystosi, bet kartu tai iššūkis mums“, – pridūrė jis.
Pasak FNTT atstovo, pranešimų padaugės ir šių metų pabaigoje įsigaliojus virtualių valiutų keityklų bei depozitinių virtualių valiutų piniginių operatorių (VASP) Europos kripto turto rinkų reglamentui (MiCA).
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pripažino, kad ne visas finansų sektorius brandus dėl rizikų vertinimo.
FNTT vadovo Rolando Kiškio teigimu, kitos institucijos turėtų prisiimti daugiau atsakomybių, labiau efektyvinti veiklą įgyvendinant pinigų plovimo prevenciją.
„Mes (FNTT – BNS) neturime pajėgumų vienodai prižiūrėti, tikrinti ar vertinti kiekvieną įpareigotą (privalančią teikti informaciją teisėsaugai apie įtartinas operacijas – BNS) įmonę, kiekvieną sektorių. Taikomės ten, kur didžiausia rizika“, – komitete tvirtino jis.
A. Valeika pripažino nematantis „per didelio aktyvumo“ iš kitų institucijų ar įmonių siekiant užkardyti įtartinus sandorius.
„Reikia aktyvinti darbą – ir priežiūrai, ir verslui, kad po kažkokio laiko nebūtų vieno ar kito skausmingo įvykio. Mano prašymas – išgirsti, neieškoti išlygų“, – teigė FNTT atstovas, atsakydamas į M. Lingės klausimą, kaip pareigūnai vertina įmonių, kurios yra įpareigotos teikti teisėsaugai informaciją apie įtartinus sandorius, gebėjimus tinkamai įvertinti rizikas.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad 2022 metais tik 35 pranešimai gauti iš kitų sektorių – aktyviausi buvo notarai, tuo metu vartojimo kreditų ir lizingo įmonės, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos, advokatai ir verslo įmonės nepateikė nė vieno pranešimo.
„Advokatai, asmenys, kurie verčiasi tauriųjų metalų, brangakmenių arba automobilių prekyba, auditoriai, nekilnojamojo turto agentai – nuliai nuliai nuliai. Ar ten objektyviai ir negali būti tokių situacijų ar atvejų, kad kiltų poreikis pranešinėti, ar gali rodyti spragas ar kad kompetencijos nėra išvystytos“, – komitete svarstė jis.
FNTT pernai gavo 98,56 tūkst. pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, užpernai – 99,9 tūkst., o 2021-aisiais – beveik 46,4 tūkst.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė pabrėžė, kad įstaigoje finansų sektoriaus atstovai kelia kompetencijas pinigų plovimo prevencijos srityje, dalyvauja mokymuose.
„Didžiąją dalį, apie 30 proc. sudaro bankinio sektoriaus darbuotojai, iš elektroninių pinigų mokėjimo įstaigų 25 proc. ir apie 10 proc. – kredito unijų. Tai rodo, kad tie, kurie pakankamai stiprūs, dar ir papildomai mokosi, o tie, kam trūksta, (žinių – BNS) jų yra vienetai“, – komitete teigė ji.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
