Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iš tvarių šaltinių, o didinant lėšas gynybai siūlo mišrų modelį – skolinantis ir apmokestinant verslą, o ne visus šalies gyventojus.
„Mes tikrai ilguoju laikotarpiu žvelgdami turime kalbėti apie mūsų krašto apsaugos finansavimą, kuris būtų ne mažesnis negu 3 proc. BVP netgi be tos skolinimosi galimybės“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams sakė prezidentas.
Taip jis kalbėjo pastaruoju metu Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp kurių svarstomi ir papildomi mokesčiai. Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir padidinti šauktinių skaičių, reikia didesnio finansavimo.
Šalies vadovas, kalbėdamas apie spartesnį finansavimą krašto apsaugai, teigė pasisakantis už mišrų modelį, kuris apimtų tiek skolinimosi, tiek tvaraus finansavimo galimybę.
„Ką aš turiu galvoje, sakydamas tvarus finansavimas, tai turėtų būti ne kažkoks vienkartinis lėšų akumuliavimas, bet lėšų šaltinis, kuris leistų finansuoti krašto apsaugą ilgesniuoju laikotarpiu“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidento nuomone, būtų nepriimtina, jei gynybos mokestis ar tvarus finansavimo šaltinis „eilinį kartą būtų uždedamas visiems žmonėms“.
„Štai kodėl aš manau, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) alternatyva yra nepriimtina, tačiau yra daugybė kitų būdų, konkrečiai kalbu apie verslo mokesčius, kurie galėtų užtikrinti tam tikrą solidarumą tarp visuomenės grupių“, – sakė jis.
„Manau, kad pirmiausia mes turėtume pradėti nuo kitų šaltinių ir konkrečiai mano pasiūlymu šių metų biudžete ir atsirado ta trijų procentų klauzulė ir tikrai šį kartą reikėtų ja pasinaudoti, nes praėjusiais metais tas nebuvo padaryta“, – pridūrė šalies vadovas.
Anot jo, išnaudojus skolinimosi galimybes ir supratus, kad to nepakanka, reikėtų pereiti prie kitų finansavimo alternatyvų.
Gynybos obligacijas vadina gera priemone, bet nepakankama
Kalbėdama apie gynybos finansavimą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad reikia diskutuoti apie priemonių visumą, o ne apie vieną šaltinį.
„Dabar tikrai akivaizdu, kad skirtingos parlamentinės partijos turi savo matymą ir aš matyčiau poreikį, visų pirma, susėdus prie bendro stalo mėginti rasti tam tikras grindis, dėl kurių galime visi susitarti ir radus tokį sutarimą eiti į Seimo salę“, – sakė Seimo vadovė.
Sausio pabaigoje įvyko pirmasis politikų, verslo ir darbuotojų atstovų susitikimas, kurio metu Krašto apsaugos ministerija pristatė finansavimo poreikius, o Finansų ministerija – paskaičiavimus, kiek lėšų į valstybės biudžetą leistų surinkti skirtingų mokesčių kėlimas, tačiau konkretūs pasiūlymai po jo nebuvo pateikti.
„Kol kas iš pokalbio su kolegomis girdžiu, kad gynybos obligacijos, tai yra tai, kas mažiausiai atrodo skausminga ir dėl ko nėra jokių abejonių, bet tai, žinoma, yra skolinimasis, kad ir iš savo piliečių, kad ir kviečiant piliečius susitelkti ir prisidėti prie gynybos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsnen.
Anot Seimo pirmininkės, diskusijos dėl gynybos finansavimo didinimo negalima atidėti po šįmet spalį vyksiančių parlamento rinkimų.
Ji tokią priemonę vadino gera, tačiau nepakankama ilgesniuoju laikotarpiu.
„Turint galvoje laikmetį, kad esame kadencijos pabaigoje, matau didžiulį poreikį rasti platesnį sutarimą, ne koalicijos rėmuose, o drauge su opozicinėmis partijomis“, – kalbėjo Seimo vadovė.
Sutaria, kad sprendimų reikia dar pavasario sesijoje
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Paulius Saudargas pirmadienį po Seimo valdybos susitikimo su prezidentu žurnalistams pabrėžė, kad Seimo pavasario sesija yra ta, per kurią privalo būti sutarta dėl papildomo tvaraus krašto apsaugos finansavimo.
„Visi sutaria, kad tas mokestis galėtų būti kompleksinis, tai ir obligacijos, ir skolinimasis, bet to nepakanka, ir reikės liesti mokesčius. (…) Mano galva, galėtų būti paleistas ir pelno mokestis, ir PVM, bet tai mano asmeninė nuomonė“, – tvirtino jis.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas pritarė, kad sprendimų dėl gynybos finansavimo reikia per pavasario sesiją.
„Mokesti būtų nuolatinis šaltinis, jokiu būdu negalėsime pritarti mokesčiui, kuris paliestų visus žmones, tarkime dėl pridėtinės vertės mokesčio didinimo. Tai reikštų, kad kiekvienas pirkdamas duonos kepaliuką, jau turėtų seikėti savo indėlį, (…) gal tai ir gerai, bet kita vertus, tai labai paveiks žmones, kurie šiandien gana sunkiai išgyvena. Mes manytume, kad tai turėtų būti pelno mokestis“, – sakė jis.
Laisvės partijos atstovo Vytauto Mitalo teigimu, būtina sutarti ne tik dėl papildomo tvaraus krašto apsaugos finansavimo, bet ir dėl nacionalinio gynybos susitarimo papildymo.
„Man atrodo, kad norint dabar labai politizuojamą saugumo temą šiek tiek atitraukti nuo rinkimų batalijų ir realijų, prieš susitariant dėl saugumo mokesčio, reikėtų papildyti gynybos susitarimą tarp politinių partijų. (…) Manau, kad dėl gynybos industrijos spartensio vystymo, dėl tam tikro visuotinumo principo įgyvendinimo, nevyriausybinių organizacijų įtraukimo, mes tikrai galėtume susitarti papildant gynybos susitarimą tarp politinių partijų ir tada jau diskutuoti dėl gynybos mokesčio“, – teigė jis.
Anot parlamentaro, visi siūlymai, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, yra įmanomi, tačiau juos siūlyti yra „konstitucinė Finansų ministerijos atsakomybė“.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.
Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų gynybai turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.
Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.
Autoriai: Greta Zulonaitė, Jūratė Skėrytė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
