Kinijos poveikį Baltijos šalyse analizavę ekspertai sako, kad tyrime nuomonės apie Kiniją neturinti didelė dalis apklaustųjų yra pavojingiausia masė.
Tyrimo duomenimis, beveik pusė apklaustųjų neturėjo nuomonės dėl teiginio, ar Taivanas yra Kinijos dalis. Tuo metu du penktadaliai neapsisprendusių lietuvių buvo ir dėl teiginio, kad parama Taivanui neduoda Lietuvai jokios ekonominės naudos, todėl turėtų būti mažiau svarbi nei gerų ekonominių santykių su Pekinu palaikymas.
„Turint omeny, kad kai kuriais klausimais yra labai daug neturinčių nuomonės, negalinčių pasakyti nei taip, nei ne, tai yra ta masė, kuri turbūt pavojingiausia yra dabar“, – ketvirtadienį pristatydamas tyrimą sakė Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje tyrimo vadovas Tomas Jermalavičius.
„Jie yra tie, dėl kurių dabar labiausiai reikia kovoti“, – pridūrė jis.
Tyrimo bendraautorius Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas Konstantinas Andrijauskas teigė, kad lietuviams apskritai sudėtinga kalbėti apie Kiniją.
„Jiems netgi sudėtinga yra įvardinti, koks yra Kinijos vaidmuo Rusijos invazijos į Ukrainą atveju, kas atrodytų daugeliui mūsų visuomenės atstovų turėtų būti vienas iš kertinių tarptautinės politikos klausimų ir vis tiek jiems yra sudėtinga kalbėti apie tai“, – teigė jis.
„Vadinasi, mums visiems reikia padaryti daug darbo informuojant žmones, kas tai yra per valstybė, koks yra jos vaidmuo tarptautinėje arenoje ir kartu mūsų regione ir mūsų valstybės atžvilgiu“, – pridūrė K. Andrijauskas.
Tyrimas rodo, kad beveik 46 proc. Lietuvos gyventojų neturėjo nuomonės paklausti, ar Kinija padeda siekti taikos Ukrainoje.
Pasak K. Andrijausko, tyrimo duomenimis, lietuviai Kiniją mato kaip ekonominę galybę.
Anot tyrimo, beveik pusė (44 proc.) lietuvių mano, jog šalies ekonomika sunkiai gyvuos be investicijų iš Kinijos. Daugiau nei trečdalis aiškios nuomonės šiuo klausimu neturėjo ir tik mažuma su teiginiu nesutiko.
Tyrimas vykdytas Lietuvai kelis pastaruosius kelerius metus gilinus ryšius su Taivanu ir stengiant mažinti Kinijos įtaką.
Vilniaus ir Taipėjaus ryšiai piką pasiekė, kai 2021 metų rudenį Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, o 2022 metų lapkritį Lietuva atidarė prekybos atstovybę saloje.
Lietuvai vystant santykius su Taivanu, tai siutina Kiniją, kuri dar užpernai pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva, blokavo šalies eksportą bei importą.
Dėl to Briuselis 2022 metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją. Sulaukusi Europos Komisijos kreipimosi, organizacijos arbitrų kolegija sausio pabaigoje laikinai sustabdė dėl Kinijos taikytų prekybos ribojimų Lietuvai nagrinėjimą.
„Lietuvos atveju (...) per visas keturias fokus ir interviu grupes atsikartodavo tendencija, kad žmonėms trūko komunikacijos dėl to, kas įvyko ir žmonėms reikėjo, kad Lietuva veiktų kažkokios koalicijos kontekste“, – kalbėjo K. Andrijauskas.
Anot jo, didelės dalies apklaustųjų Lietuvos, kaip drąsios šalies įvaizdis, neįtikino.
„Matyt, yra pakankamai įsišaknijęs įsivaizdavimas, kad buvo persistengta“, – sakė ekspertas.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
