Pastangos padėti Rusijos užpultai Ukrainai išgabenti savo žemės ūkio produkciją atskleidė nepakankamas Baltijos šalių transporto galimybes, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Taline paraginęs spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimą.
„Mūsų pastangos padėti Ukrainai transportuoti žemės ūkio produktus parodė nepakankamus jungčių pajėgumus Baltijos šalyse. „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas turi būti paspartintas“, – bendroje Baltijos šalių prezidentų spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Nausėda.
Jis taip teigė laukiantis, kol kiek vėliau šiemet bus atnaujintas Vilnius-Ryga keleivinio traukinio maršrutas bei pasveikino planus kitais metais turėti traukinį maršrutu Tartu-Ryga.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius savo ruožtu teigė, kad „Rail Baltica“ svarbi ne tik keleivių vežimui, bet ir saugumui.
„Turime stengtis ir dirbti, kad „Rail Baltica“ tinklas taptų sėkmės istorija, – kalbėjo jis. – Ne tik tam, kad sujungtų mūsų šalis su Europa, bet ir kad užtikrintų karinį mobilumą šiais geopolitinio neužtikrintumo laikais.“
Sujungti Lietuvos ir Lenkijos „Rail Baltica“ vėžes tikimasi 2028 metais, o visą projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 kilometrų, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
E. Rinkevičius taip pat pabrėžė, jog kiti metai bus kritiškai svarbūs siekiant sinchronizacijos su Europa.
„Baltijos šalių elektros tinklo nepriklausomumas nuo Rusijos garantuos didesnį saugumą ir eliminuos potencialias rizikas“, – savo ruožtu kalbėjo Lietuvos prezidentas, pabrėždamas, kad 2025-aisiais sinchronizacija vyks anksčiau nei planuota.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei operatorės rugpjūtį pasirašė susitarimą dėl ankstesnės sinchronizavimo datos – atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungimas prie Europos tinklų įvyks 2025 metų vasarį. Iki tol Baltijos šalių operatorės turi baigti likusius svarbius projektus.
Anksčiau buvo numatyta su Europa susijungti 2025 metų pabaigoje.
Pirmadienį Taline Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai kasmetiniame susitikime aptarė regiono saugumo bei infrastruktūros klausimus, taip pat paramą Ukrainai ir kitas temas.
Estijos vadovas Alaras Karis teigė, kad pastangos padėti Ukrainai buvo sėkmingos, o ši šalis, nepaisant karo, funkcionuoja, sparčiai imasi reformų ir yra pasiruošusi susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas.
Jis taip pat pabrėžė Baltijos šalių gynybos stiprinimo svarbą.
„Baltijos šalys yra NATO priešakinė gynybos linija. Štai kodėl mes esame pavyzdys NATO, kas turi būti daroma siekiant pasirengimo gynybai, investicijų į gynybą ir atgrasymo. Karine ir politine prasme esame vienas ir tas pats regionas“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda akcentavo, jog Baltijos šalių prioritetai – gynybos planų įgyvendinamumas, oro gynyba ir didesnis sąjungininkų buvimas regione.
Latvijos vadovas savo ruožtu pabrėžė, kad Baltijos šalys privalo išlikti budrios ir stebėdamos savo sieną su Rusija bei Baltarusija bei toliau sėkmingai koordinuoti darbą regioniniu lygiu.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
