Europos Parlamento (EP) rinkimų data, planuojama praėjus porai savaičių nuo numanomo prezidentų rinkimų antrojo turo, yra naudinga valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), sako kai kurių partijų atstovai Seime.
Tuo metu konservatorių atstovai teigia, kad Lietuva siekė perkelti rinkimus, tačiau tam kategoriškai pasipriešinus kitoms valstybėms, to padaryti nepavyko.
„Mes po prezidento rinkimų dviejų turų – o neabejoju, kad bus du turai – vėl pakviesime po trijų savaičių žmones ateiti į rinkimus, dėl kurių jie labai ir nesijaudina. Tai ateina per lietų, per sniegą, gyvi, mirę Tėvynės sąjungos rinkėjai“, – žurnalistams antradienį sakė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Pasak jo, dėl to valdantieji nedėjo jokių pastangų, kad EP rinkimų datą koreguotų, nors rengiant juos drauge su prezidento rinkimais, be kita ko, būtų sutaupyta lėšų.
Seimo pirmininkės pavaduotojas, valdančiosios Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas taip pat teigė, kad mažas aktyvumas rinkimuose „paprastai naudingas vienai didelei partijai iš dešinės“, vėliau patvirtinęs, kad tai yra konservatoriai.
„Vertinu blogai (skirtingas rinkimų datas – BNS), manau, kad Lietuva turėjo derėtis aktyviai tam, kad ta data būtų, kaip ir buvo anksčiau, vis tik balsavimo aktyvumas bus mažesnis, ir ne visoms partijoms jis bus vienodai priimtinas“, – sakė V. Mitalas.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui EP rinkimus rengti kitų metų birželio 9 dieną. Už tai balsavo 84, prieš balsavo penki, susilaikė 23 Seimo nariai.
Europos Sąjungos (ES) Taryba yra patvirtinusi, kad Europos Parlamento rinkimai ES šalyse narėse vyks 2024 metų birželio 6–9 dienomis.
Šios datos nustatytos pagal ES rinkimų aktą, kuriame sakoma, jog Europos Parlamento rinkimai vyksta kas penkerius metus nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, paprastai visą pirmąją birželio mėnesio savaitę.
Pagal Lietuvos rinkimų kodeksą, eiliniai rinkimai į EP rengiami sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą.
Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužės 12-ąją. Antrasis turas, jeigu jo prireiktų, vyktų po dviejų savaičių, tai yra, gegužės 26-ąją.
Konservatoriai: perkėlimui nepritarė kitos šalys
Premjerė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad diskusijos dėl to vyko Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje, kur buvo aiškiai deklaruota, jog Lietuva planuotų EP rinkimus organizuoti gegužę, drauge su prezidento rinkimais, nes tai, „paprasta kalba kalbant, yra ir paprasčiau, ir pigiau“.
„Ir tokia pozicija Lietuvos yra išdėstyta raštu. Tačiau šiaip jau pagal Europos Sąjungos sutartį, bendra taisyklė yra, kad rinkimai vyksta birželio pirmosiomis savaitėmis ir gali būti perkelta į gegužės mėnesį, jeigu yra visų šalių sutarimas, – žurnalistams kalbėjo premjerė. – O ten dėl, aš suprantu, valstybinių švenčių ar dėl kitų priežasčių, buvo valstybių narių, kurios kategoriškai prieštaravo perkėlimui į gegužės mėnesį, dėl to rinkimai liko taip, kaip numatyta sutartyje, birželio mėnesį.“
„Tai aš suprantu, kad konservatoriai kalti visada ir dėl visko, bet vis dėlto net ir šitas turi turėti kažkokias objektyvumo ribas“, – pridūrė I. Šimonytė.
ERK narys, konservatorius Matas Maldeikis sakė, kad EP rinkimų data birželį liko dėl Vokietijos ir Portugalijos.
„Buvo ilgi debatai, nes kai kurie norėjo vienaip, kitaip, buvo prieita prie to konsensuso, bet tai buvo daugiausia Vokietijos – nemanau, kad čia atskleisiu kažkokią paslaptį, kad Vokietija galėtų efektyviai dalyvauti rinkimuose, ir Portugalijos“, – sakė politikas.
„Aš visiškai tą suprantu, kaip tai gali atrodyti, bet čia klausimas Vokietijai. Tikrai Lietuva dėjo pastangas“, – pabrėžė jis.
Pasak konservatoriaus, vietoj kalbų apie naudingumą vienai ar kitai partijai, reikėtų pabrėžti šių rinkimų svarbą.
„Vienai ar kitai partijai gali būti naudingiau, bet čia vėl gi, kitas klausimas. Mes visada sakome, kad turime apie 80 proc. Europos Sąjungos palaikytojų, mes labai esame už Europos Sąjungą. Tai tiesiog mes turime visi pademonstruoti, tai, kad mums svarbu, kur eina Europa, nes rinkimai bus iš tikrųjų labai lemiantys“, – sakė jis.
„ Mes gyvename lūžio metais, baiginėjasi pasaulio tvarka ir mums reikia naujo Europos Sąjungos veikimo. Tai aš labai tikiuosi, kad tie entuziastai, kad jie yra už Europos Sąjungą, kad jie ir ateis, kad tai nėra vienos partijos kažkokia nuosavybė. Tai yra iš tikrųjų visiems svarbus klausimas“, – pabrėžė M. Maldeikis.
Autoriai: Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Milena Andrukaitytė, Jūratė Skėrytė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
