Sprendimai dėl Europos Sąjungos (ES) plėtros neturi tapti institucinių klausimų įkaitais, sako šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Atsižvelgdami į ES plėtros proceso geopolitinę svarbą, pirmiausia turime priimti sprendimus dėl ES plėtros ir tik tuomet kalbėti apie institucines reformas“, – antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime sakė G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, Europos Komisijos rekomendacija pradėti derybas su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES, suteikti Sakartvelui ES šalies kandidatės statusą yra svarbus žingsnis.
Taip jis kalbėjo viešėdamas Vokietijoje, kur dalyvavo neformalioje Europos valstybių vadovų diskusijoje dėl ES strateginės darbotvarkės.
„ES plėtra yra galimybė suvienyti ir sustiprinti kontinentą – sėkmingai įgyvendinus naują ES plėtros etapą vidaus rinka išaugtų labiausiai nuo 2004 metų“, – teigė prezidentas.
Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę Ukrainą.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad parama Ukrainai turėtų išlikti ES prioritetu ir pridūrė, kad Bendrija turi stiprinti savo atsparumą, ekonominį saugumą ir konkurencingumą, sparčiau investuoti į gynybos ir saugumo pramonės plėtrą, naujų technologijų diegimą bei kariniam mobilumui būtiną infrastruktūrą.
„Bendra rinka – ES ekonominis stuburas. Siekdami didinti ES konkurencingumą, turime ypatingą dėmesį skirti tiek vis dar egzistuojančių ES vidaus rinkos barjerų, ypač paslaugų srityje, naikinimui bei prieigos prie finansavimo šaltinių mūsų įmonėms didinimui, tiek tarptautinių partnerysčių stiprinimui“, – kalbėjo prezidentas.
Kreipdamasis į Europos valstybių vadovus, G. Nausėda taip pat kalbėjo apie didėjantį poreikį saugoti ES sienas.
„Matome, kad nelegalios migracijos procesas gali būti lengvai instrumentalizuojamas ir panaudojamas kaip ginklas prieš ES valstybes, siekiant destabilizuoti situaciją. Privalome užkirsti tam kelią kurdami vienodus ES išorės sienų apsaugos standartus ir didindami kovai su nelegalia migracija ir sienų apsaugai skiriamus finansus“, – tvirtino jis.
Europos valstybių vadovų susitikimas Berlyne yra viena iš keleto apskritojo stalo diskusijų, kuriose ES lyderiai siekia pasirengti sprendimams dėl prioritetų naujame politiniame cikle, kurie bus svarstomi 2024-ųjų pavasarį Europos Vadovų Taryboje.
Pirmadienį G. Nausėda su Vokietijos kolega Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) aptarė regioninio saugumo ir Vokietijos brigados dislokavimo klausimus.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
