Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams. Jais siūloma aiškiau reglamentuoti ir atskirti savivaldybės institucijų kompetencijas, apibrėžti mero ir savivaldybės administracijos santykį, savivaldybės komitetų ir komisijų darbo tvarką, spręsti mero pavadavimo, vicemerų paskyrimo klausimus ir kitas įstatymą taikant praktikoje paaiškėjusias problemas.
Įstatymo pataisomis taip pat siekiama sudaryti prielaidas didesniam savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumui, pavesti joms atlikti ne tik auditus, tačiau ir vertinimus, apimančius specialių tikslinių kontrolės užduočių vykdymą. Į Etikos ir Antikorupcijos komisijas siūloma įtraukti gyvenamųjų vietovių bendruomenių, visuomenės, bendruomeninių organizacijų atstovus ir savivaldybės gyventojus.
„Praktikoje pradėjus taikyti naują vietos savivaldos modelį, išaiškėjo teisinio reglamentavimo trūkumai, kurie ir paskatino tobulinti Vietos savivaldos įstatymą. Siūlomi pakeitimai padės spręsti konkrečias įstatymo praktinio taikymo problemas, su kuriomis tik pradėję dirbti susidūrė naujai išrinkti merai ir tarybos“, – teigia vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.
2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo įtvirtintas naujas vietos savivaldos modelis. Naujoje įstatymo redakcijoje nustatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija – savivaldybės meras. Pagal naująjį vietos savivaldos modelį, meras nėra savivaldybės tarybos narys, t. y. šios dvi institucijos yra atskirtos.
Siekdama užtikrinti efektyvų teisėkūros procesą, Vidaus reikalų ministerija inicijavo suinteresuotų institucijų diskusijas, kurių metu aptartos svarbiausios įstatymo taikymo praktikoje problemos, galimi jų sprendimo būdai. Apibendrinus pateiktus siūlymus, parengti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai. Jiems dar turės pritarti Seimas.
VRM nuotrauka
