Vyriausybė ketvirtadienį pradėjo svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą – jo pajamos, palyginti su patvirtintu 2023 metų planu, turėtų augti 9,4 proc. iki 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 proc. iki 20,5 mlrd. eurų, skelbia Finansų ministerija.
„Po kelių pastarųjų metų sukrėtimų šis 2024 metų biudžetas leis žmonėms realiai pajusti ekonomikos augimą“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet sieks 2,9 proc., valdžios skola – 39,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Seimo patvirtintame 2023 metų valstybės biudžete buvo projektuojamas 4,9 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, tačiau dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių šiemet jis turėtų sudaryti apie 2 procentus. Šiemet biudžeto pajamos yra didesnės nei prognozuota, nes verslas ne taip aktyviai naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimus, o išlaidos yra mažesnės, nes panaudota tik dalis energetikos kainų kompensavimui numatytų lėšų.
G. Skaistės teigimu, taip pat siūloma penkeriems metams pratęsti pelno mokesčio lengvatas, galiojančias iki 2023 pabaigos, – investicijų projektams ir kino filmų gamybai.
„Šie du sprendimai darys įtaką jau nebe 2024 metų valstybės biudžeto pajamoms, kadangi pelno mokestis mokamas už praėjusius metus, todėl jie darys įtaką 2025 metų valstybės biudžeto pajamoms“, – sakė ministrė.
Tuo metu kai kurie anksčiau priimti sprendimai irgi turės įtakos 2024 metų pajamoms: bankų solidarumo įnašas, dėl kurio 2024 metais numatoma gauti 280 mln. eurų pajamų, trimetis akcizų planas – 43 mln. eurų ir Žaliųjų akcizų įstatymas – 63 mln. eurų.
„Bendrai dėl šių trijų sprendimų – 386 mln. eurų pajamų 2024 metų biudžetams“, – sakė G. Skaistė.
Anot jos, perskirstymas per biudžetą šiemet buvo 32,1 proc. BVP, o 2024 metais prognozuojama 33 proc. BVP.
2024 metų biudžeto projektas numato, kad pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio augs 39,1 proc. iki 6,647 mlrd. eurų, iš gyventojų pajamų mokesčio – 16,9 proc. iki 2,87 mlrd. eurų, iš akcizų – 10,9 proc. iki 1,86 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 10,6 proc. iki 1,811 mlrd. eurų.
Europos Sąjungos ir kitų finansinės paramos lėšos augs 14,6 proc. iki 2,487 mlrd. eurų.
Gyventojų pajamų didinimui per metus planuojama išleisti iš viso 1,7 mlrd. eurų, saugumui – 392 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis turėtų siekti 3,2 mlrd. eurų.
Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs 10 proc. iki 924 eurų – tam biudžete numatyta 33,7 mln. eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – 20 proc. iki 747 eurų, tam skirta 241,2 mln. eurų. Dėl to vidutiniškai 75,2 euro augs mažiausiai gaunančių žmonių pajamos.
Daugiau kaip 688 mln. eurų numatyta kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių ir kitų pareigūnų, socialinių darbuotojų, teisėjų atlyginimams didinti.
Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti numatyta per 211 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokoms vaikams, neįgaliesiems, būsto šildymo išlaidoms kompensuoti, šalpos pensijoms, slaugos ir priežiūros išlaidų kompensavimui didinti. Taip pat papildomai numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms.
Vaiko pinigai nuo sausio augs 10,5 euro iki 96,25 euro – tai palies 517 tūkst. vaikų.
Senatvės pensijų didinimui apie 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, dėl to vidutinė senatvės pensija augs 66 eurais iki 605 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų iki 644 eurų. Šis sprendimas palies per 623 tūkst. žmonių.
2024 metais planuojama investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių per 1 mlrd. eurų bus skirta žaliajai transformacijai. Skaitmeninei pertvarkai numatomos 94 mln. eurų investicijos, 467 mln. eurų – į mokslo, verslo ir inovacijų sritis, 178 mln. eurų – į sveikatos paslaugas, 200 mln. eurų – ieškančių darbo ir socialinių paslaugų kokybės gerinimui.
538 mln. eurų numatyta geležinkelių pritaikymui kariniam judumui bei geležinkelių ir automobilių keliams.
Be to, 715,3 mln. eurų numatyta skirti Lietuvos keliams, iš jų 543 mln. eurų – Kelių priežiūros ir plėtros programai – tiek pat, kiek ir pernai. Dar 130,5 mln. eurų keliams numatyta iš laikinojo bankų solidarumo įnašo, o 41,8 mln. eurų – Europos Sąjungos paramos.
Taip pat augs savivaldybių pajamos – jos sieks 5,83 mlrd. eurų ir bus 16 proc. didesnės nei 2023 metais. Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,5 mln. eurų.
Paramai Ukrainai numatoma 232 mln. eurų, iš jų karo pabėgėliams ir socialinėms paslaugoms – 127,2 mln. eurų, ES ir tarptautiniams įsipareigojimams – 70 mln. eurų, Europos susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai – 35 mln. eurų.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
