Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai pasitraukti iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) sutarties būtų geriau kartu su Latvija ir Estija, tačiau Vilnius dėl savo pozicijos galutinai apsispręs Valstybės gynimo tarybos posėdyje (VGT).
„Pasitraukimas yra galimas jau kitų metų pradžioje, tačiau aš taip pat pripažįstu, kad pasitraukti būtų geriau kartu ir šiuo atveju laikytis bendros pozicijos“, – trečiadienį po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.
„Jeigu teisingai suprantu, Latvijos pozicija yra šį pasitraukimą nukelti vieneriais metais ir padaryti tai 2025 metų pradžioje“, – pridūrė šalies vadovas.
Jis taip taip pabrėžė, kad šiam klausimui bus skirtas artimiausias VGT posėdis.
„Įvertinę visus techninius, saugumo ir politinius aspektus mes priimsime sprendimą ir, be jokios abejonės, jis bus paskelbtas“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda teigė pakvietęs Latvijos vadovą spartinti šalies elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa.
„Pakviečiau prezidentą spartinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Visiškas atsijungimas nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų – mūsų bendra svarbi užduotis, kurią turime įgyvendinti kuo greičiau“, – sakė šalies vadovas.
Savo ruožtu E. Rinkevičius teigė, kad Latvija aiškiai pareiškė norą „kuo greičiau pasitraukti iš BRELL sutarties“, tačiau reikia rasti ekonomiškai ir techniškai naudingiausią kiekvienai šaliai būdą.
„Tai labai aiškus politinis įsipareigojimas. (...) Tačiau taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad tai turi įtakos visoms trims Baltijos šalims, turi skirtingą poveikį – tiek techniniu, tiek finansiniu požiūriu“, – kalbėjo Latvijos vadovas.
„Mūsų nuomone, turime rasti tokį būdą, kuris būtų mažiau ekonomiškai žalingas ir techniškai problematiškas kiekvienai Baltijos valstybei – Estijai, Latvijai ir Lietuvai“, – pridūrė jis.
E. Rinkevičius teigė sutaręs tęsti diskusijas dėl spartesnio atsijungimo nuo BRELL ir sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais, tačiau akcentavo, kad tai turi būti subalansuotas ir koordinuotas sprendimas.
Paklaustas, kokių žingsnių galėtų imtis Latvija, jei Lietuva nuspręstų iš sutarties pasitraukti viena, jis teigė šiuo klausimu nenorintis spekuliuoti.
„Šiuo metu susilaikysiu nuo tolesnių komentarų, nes vis dar tikiuosi, kad ekspertų lygmeniu, ministrų lygmeniu yra galimybė rasti būdų, kad visi būtų vienodai laimingi“, – sakė E. Rinkevičius.
Lietuva siekia nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos atsijungti anksčiau nei 2025 metų gruodį. Ji norėtų tai padaryti 2024 metų vasarį ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, tokiu atveju sprendimas dėl to turėtų būti priimtas iki rugpjūčio. Tuo metu Latvija ir Estija ketina laikytis galutinės datos.
Lietuvos energetikos viceministras Albinas Zananavičius pirmadienį neatmetė galimybės, kad Lietuva gali viena pati pasitraukti iš BRELL sutarties. Tačiau tai būtų tik politinis sprendimas, fiziškai šalies tinklai liktų sistemoje ir toliau.
2001 metų vasarį pasirašyta BRELL sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnį reguliuoja Maskva.
Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį. Norint teisiškai ją nutraukti apie tai turi būti pranešta prieš pusmetį – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos, tuomet kitų metų vasarį būtų galima ją nutraukti.
Autoriai: Valdas Pryšmantas, Augustas Stankevičius
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
