Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ėmėsi nagrinėti dar vieno neteisėto migranto skundą prieš Lietuvą – Irako pilietis skundžiasi judėjimo laisvės apribojimu patekus į užsieniečių registravimo centrą.
Irakietis S. M. H. teigia, kad jį perkėlus į laikino apgyvendinimo vietą ir apribojus judėjimo laisvę pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsniai, draudžiantys kankinimą bei užtikrinantys teisę į laisvę ir saugumą.
Migrantas skundžiasi ir dėl laikymo sąlygų užsieniečių registravimo centre.
Bylos duomenis, Lietuvos pasieniečiai S. M. H. sulaikė 2021 metų liepos 25 dieną netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Vyras iškart pateikė prieglobsčio prašymą ir tuomet buvo laikinai apgyvendintas Druskininkuose, liepos 30 dieną jis perkeltas į stovyklą Rūdininkuose, vėliau – į užsieniečių registracijos centrą Kybartuose.
Laikino apgyvendinimo metu jis neturėjo teisės judėti Lietuvos teritorijoje.
EŽTT pranešė, kad šioje byloje vertins pareiškėjo laikymo sąlygas Kybartų užsieniečių registracijos centre, kuris veikė buvusių pataisos namų patalpose, taip pat – judėjimo laisvės ribojimą, aiškinsis, ar užsieniečiui buvo užtikrinta veiksminga galimybė gauti nemokamą teisinę pagalbą.
2022 metų spalį Irako pilietis informavo Strasbūro teismą, kad gyvena Vokietijoje.
EŽTT anksčiau skelbė, kad nagrinėja Kubos, Sirijos, Irako piliečių skundus dėl neįleidimo į Lietuvą, judėjimo laisvės suvaržymo.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir Europos Sąjunga šią neteisėtos migracijos bangą laiko Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka. Siekiant ją atremti 2021 metų rugpjūčio 3 dieną Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus. Jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 20,5 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
Lietuvos konstitucinis teismas šių metų birželį prieštaraujančia Konstitucijai pripažino įstatymo nuostatą dėl visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registravimo centruose iki šešių mėnesių šalyje paskelbus ekstremalią situaciją. Teismas nurodė, kad Seimas turėjo teisę nustatyti ribojimus, tačiau juos taikant visiems nesudaryta galimybė įvertinti kiekvieno migranto situaciją individualiai.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
