Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija penktadienį skelbs galutinį ir neskundžiamą verdiktą Algirdo Paleckio, kalinčio už šnipinėjimą Rusijai, byloje.
Kauno kalėjime jau daugiau nei metus bausmę atliekantis A. Paleckis prašo jį išteisinti ir tvirtina nepažeidęs įstatymų. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija gegužės viduryje išnagrinėjo nuteistojo dviejų advokatų kasacinius skundus.
Anksčiau šią bylą rašytinio proceso tvarka svarstė Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija, tačiau ji balandžio 14 dieną savo galutinio verdikto nepaskelbė ir konstatavo, kad šnipinėjimo nusikaltimo sudėties aiškinimas šioje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje, todėl byla perduodama nagrinėti išplėstinei kolegijai.
Nuteistojo advokatai – Adomas Liutvinskas ir Kęstutis Ragaišis – prieš metus kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydami panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus, bylą nutraukti, A. Paleckį išteisinti. Advokatai taip pat sako, kad jų klientui paskirta neproporcingai griežta bausmė.
Abiejuose kasaciniuose skunduose rašoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nenustatytas užsienio žvalgybą dominantis požymis, jis aiškinamas pernelyg plačiai, A. Paleckis neatliko jokių aktyvių veiksmų.
Pasak advokato A. Liutvinsko, teiginiai, kad A. Paleckis rinko informaciją, yra tik prielaidos: užsienio žvalgybos darbuotojai nenustatyti, nėra įrodymų, kad byloje minimas ir dabar jau miręs buvęs Rusijos specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadovas, 1990-siais Sausio įvykiuose Vilniuje dalyvavęs Michailas Golovatovas buvo susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Tuo metu valstybės kaltintoja, Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė sakė, kad nuteistajam ir jo advokatui atrodančios nepriimtinos teismų išvados negali būti vertinamos kaip teismo šališkumo įrodymas, jų skundų argumentai – atmestini, o bausmių skyrimo reikalavimai nebuvo pažeisti.
2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismas pripažino buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį A. Paleckį kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Pernai gegužę Apeliacinis teismas paliko galioti šį nuosprendį. Jam įsiteisėjus, gegužės 11 dieną A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą.
Į skirtos bausmės laiką įskaičiuoti 18 mėnesių, kuriuos A. Paleckis praleido suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio.
Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už 6 tūkst. eurų bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.
Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.
A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
