Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio iškelta mintis dėl pirmalaikių rinkimų veikiau yra derybinė pozicija nei noras iš tikrųjų eiti iki galo, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Gintaras Šumskas irgi laikosi pozicijos, kad partijos visų pirma labai gerai paskaičiuotų, ar pirmalaikiai rinkimai joms apsimokėtų, o G. Landsbergio pareiškimą sako esant bandymu kritiką nukreipti nuo savo partijos ir permesti atsakomybę dėl neskaidriai naudotų lėšų savivaldoje visai politinei sistemai.
R. Vilpišauskas komentuodamas G. Landsbergio penktadienio pareiškimą dėl „politinės sistemos perkrovimo“ sakė, kad tai esanti reakcija į prezidento Gitano Nausėdos išsakytą raginimą pareigų trauktis švietimo, kultūros ir finansų ministrams, kilus abejonių dėl darbo Kauno taryboje metu jų panaudotų lėšų.
„Tolesnis scenarijus priklausys nuo dviejų dalykų – kas bus sutarta ne tik TS-LKD prezidiume, bet ir su koalicijos partneriais, nes neišvengiamai visi galvotų, jei rimtai svarstytų išankstinių rinkimų perspektyvą, apie savo šansus būti perrinktais, (...) bet nesu tikras, ar iki to būtų prieita, nes čia veikiau derybinė pozicija, mano nuomone, nei rimtas ketinimas eiti iki galo“, – BNS penktadienį sakė R. Vilpišauskas.
Dėl Vyriausybės atsistatydinimo galimybių, pasak R. Vilpišausko, svarstytų vertėtų tik išgirdus premjerės Ingridos Šimonytės poziciją, o sistemos perkrovimą jis siūlytų pradėti nuo pataisų Seime.
„Pirmiausia dabartinis Seimas turėtų imtis ir sutvarkyti šitų lėšų savivaldoje panaudojimo teisinį reguliavimą, kad nebeliktų paskatų tokiam elgesiui, apie kokį jau kurį laiką diskutuojama, manau, kad čia būtų pirmas žingsnis to vadinamo perkrovimo. Galbūt visiškai paskatas tam panaikinti ir sudėtinga, bet reikia minimizuoti norą piktnaudžiauti ar maksimaliai išnaudoti tas lėšas, kurios numatytos atskirose savivaldybėse“, – kalbėjo politologas.
G. Šumskas sakė, kad G. Landsbergis bando dėmesį nuo savo partijos ir Vyriausybės nukreipti į visą politinę sistemą, turint mintyje, kad neskaidrus lėšų naudojimas savivaldoje bus visų partijų problema.
„Čia, matyt, bandymas permesti kritiką į kitą lygmenį, taip pat teikiami pasiūlymai sistemai dėl darbo apmokėjimo, skaidrinimo, konsultuojamasi su išoriniais specialistais, įvairios komisijos įsijungia, tai yra bandymas išplėsti, atitraukti nuo savęs dėmesį ir permesti į visos politinės sistemos apsivalymą, tarsi naujas naratyvas atsiranda. Nebebandoma žiūrėti į atskirus atvejus, bet bandoma kalbėti apie visą sistemą“, – BNS sakė politologas.
Jis taip pat teigė, kad pirmalaikių rinkimų galimybę partijos spręstų pragmatiškai, o įvertinus, kad tokių rinkimų kampanijos ašis būtų lėšų naudojimo skaidrumas ir po didinamuoju stiklu atsidurtų visų partijų atstovai, tiek valdantieji, tiek opozicija rimtai svarstytų, ar tai jiems apsimokėtų daryti.
„Tikėtini scenarijai, kad ir nusprendus skelbti naujus Seimo rinkimus, vienas pagrindinių elementų toj rinkiminėj kovoj bus partijų sąrašų peršukavimas, peržiūrėjimas, ir čia turbūt reikia žiūrėti, ar partijos, tos pačios opozicinės, turi tų skeletų spintoje, tai vėlgi, ar apsimokės tai daryti“, – kalbėjo G. Šumskas.
Penktadienį konservatorių lyderis G. Landsbergis pareiškė, jog visuomenėje keliamų skaidrumo standartų neatitinka dauguma politikų, ir sušaukė partijos prezidiumo posėdį spręsti dėl Vyriausybės ateities ir pirmalaikių Seimo rinkimų poreikio.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
