Parlamentarai ketvirtadienį planuoja galutinai apsispręsti, kokias nacionalines sankcijas dėl karo Ukrainoje taikyti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Bus balsuojama, ar pritarti prezidento Gitano Nausėdos veto su pasiūlymu suvienodinti ribojamąsias priemones rusams ir baltarusiams, ar palikti anksčiau priimtą sprendimą baltarusių atvykimą ir veiklą Lietuvoje riboti mažiau.
G. Nausėdos teigimu, Baltarusija, kaip ir Rusija, dalyvauja ir karinėje agresijoje prieš Ukrainą, ji kelia net didesnę grėsmę Lietuvos nacionaliniams saugumo interesams nei Rusija.
Tuo metu valdantieji ir dalis Seimo opozicijos linkę veto atmesti. Anot jų, negalima Baltarusijos piliečių prilyginti karą Ukrainoje remiančiai Rusijos visuomenei.
Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį žurnalistams teigė, kad sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams negalima suvienodinti, nes pastarosios šalies visuomenė „kovojo už savo laisvę, demokratiją“. Pasak jo, baltarusiai „turi tai, ką vadintume dvasiniu suverenitetu“.
„Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome“, – sakė jis.
Norint atmesti prezidento veto, reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys iš 141.
Parlamentarai balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, kuriuo baltarusiams nustatytos švelnesnės sankcijos nei Rusijos piliečiams.
Pagal jį numatyta laikinai, iki kitų metų gegužės pradžios, keturias sankcijas taikyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams bei dar tris – tik Rusijos piliečiams.
Dėl skirtingo požiūrio prezidentas įstatymą vetavo. Jis siūlo rusams ir baltarusiams vienodai neišduoti vizų, leidimų laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.
Anot jo, taip pat abiejų valstybių piliečiams reikia taikyti individualią patikrą pasienyje, nesuteikti e.rezidento statuso, neleisti įsigyti nekilnojamojo turto.
Seimo priimtame įstatyme rusams ir baltarusiams uždrausta į Lietuvą įvežti ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų.
G. Nausėda įstatymą siūlo papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.
Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.
Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.
Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
