Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Mecenavimo įstatymo pataisų projektui, numatant ženkliau skatinti gerųjų mecenatystės pavyzdžių ir praktikų sklaidą visuomenėje, didinti apdovanojamųjų mecenatų skaičių.
„Įstatymo pokyčiais siekiame pagerbti didesnį kiekį rėmėjų, kurie pagal dabartines nuostatas nepatenka į mecenatų kategorijas, tačiau ženkliai prisideda prie visuomenės raidos, valstybės gerovės, pilietiškumo stiprinimo. Tobulindami mecenavimo teisinę bazę siekiame paskatinti didesnį visuomenės ir verslo įsitraukimą į mecenatystę, filantropijos iniciatyvas, taip pat deramai pagerbti mecenatus“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Įstatymo pataisų projektu greta jau esamų nacionalinių ir savivaldybių mecenatų siūloma įteisinti naują mecenatų kategoriją – bendruomenės mecenatus. Bendruomenės mecenato vardas būtų suteikiamas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio bendra paramos suma per vienerius metus būtų ne mažesnė kaip 50 tūkst. eurų. Taip pat siūloma nustatyti, kad bendruomenės mecenatų (kaip ir nacionalinių bei savivaldybės) vardai įrašomi į Mecenatų knygą, kuri pildoma ir saugoma Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
Kaip ir iki šiol, nacionalinio mecenato vardas būtų skiriamas tam, kas per metus mecenuojamam projektui suteikė paramos už ne mažiau kaip 1 mln. eurų, savivaldybės mecenato vardas – tam, kas skyrė ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, jei savivaldybėje gyvena iki 25 tūkst. gyventojų, o didesnėse savivaldybėse – daugiau kaip 250 tūkst. eurų.
Įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad mecenato vardas asmeniui gali būti suteiktas daugiau nei vieną kartą.
Naujuoju įstatymo projektu siūloma papildyti sričių, kuriose gali būti įgyvendinami mecenuojamieji projektai, sąrašą. Greta sveikatos priežiūros, kultūros ir meno, paveldo, mokslo, visuomenės gerovės, sporto, švietimo sričių siūloma įrašyti ir pilietinės visuomenės stiprinimą.
Siekiant aktyviau įtraukti visuomenę į teisėkūros procesus, Mecenavimo tarybai siūloma suteikti papildomas funkcijas: analizuoti mecenavimo procesus, aktualias šios srities problemas, nagrinėti klausimus dėl mecenavimo ir paramos procesus reglamentuojančių teisės aktų poreikio bei galiojančių teisės aktų tobulinimo.
Šiuo metu Mecenavimo įstatyme nenumatyta, per kiek laiko turi būti įteiktas savivaldybės mecenato ženklas, datą pasirenka pati savivaldybė. Siekiant didesnio visuomenės dėmesio mecenatams ir tinkamai juos pagerbti, siūloma visus renginius sujungti į vieną ir apibrėžti, kad pagrindinis renginys įvyktų ne vėliau kaip per metus nuo sprendimo priėmimo.
Mecenavimo įstatymo pataisų projektas bus teikiamas Seimui.
Kultūros ministerijoje dirbusi Mecenavimo skatinimo darbo grupė taip pat parengė papildomus siūlymus, apimančius ir finansines paskatas, kurios galėtų didinti visuomenės įsitraukimą į rėmimą ir mecenatystę. Vienas galimų sprendimų yra deklaravimo bei paramos skyrimo formų tobulinimas, jų sujungimo sprendimai, nes ne tik gera žmonių valia, bet ir patogūs IT įrankiai leistų dar paprasčiau skirti paramą toms sritims ir organizacijoms, kurioms jos labiausiai reikia. Darbo grupė taip pat siūlo organizuoti kasmetinę mecenavimo konferenciją, skirti dėmesį nuosekliai rėmimo skatinimo komunikacijai. Šiais naujais žingsniais siekiama pasidalinti gerosiomis Lietuvos ir užsienio mecenavimo praktikomis, užmegzti bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių ir verslo, taip pat pagerbti iniciatyvas, kurios nepatenka į mecenavimo apibrėžimą, bet aktyviai veikia. Atkreiptas dėmesys į kultūros sektoriaus kompetencijų papildomų lėšų pritraukimo srityje auginimo poreikį, planuojama išanalizuoti multiplikatoriaus principą, skatinant privatų sektorių procentą nuo biudžeto skirti meno ir dizaino darbams įsigyti ar eksponuoti.
Kultūros ministerijos archyvo nuotrauka
