Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija leis ukrainiečiams pabėgėliams melstis neminint patriarcho Kirilo, tačiau patys jį pamaldose sako toliau minėsiantys.
Kaip spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė arkivyskupijos atstovė Marija Jakubovskaja, ukrainiečių tikinčiųjų bendruomenė melsis su Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės parapija.
„Šitoje parapijoje tiek lietuvių kalba pamaldose nėra minimas Kirilo vardas, tiek ukrainiečių kalba nuo šio sekmadienio būsimose pamaldose taip pat nebus minimas jo vardas“, – teigė M. Jakubovskaja.
Maskvos patriarchas Kirilas savo pasisakymuose reguliariai pateisina Rusijos invaziją į Ukrainą, ją remia ir laimina. Dėl šios pozicijos jam uždrausta atvykti į Lietuvą.
Vis dėlto M. Jakubovskaja teigė, kad kitose stačiatikių parapijose, kurių yra daugiau nei pusšimtis, toliau bus meldžiamasi už patriarchą Kirilą, nes „Bažnyčia negali veikti autonomiškai, pasiskelbti pati save nepriklausomą“.
Paklausta, kodėl vienose pamaldose galima neminėti Kirilo, o kitose – ne, arkivyskupijos atstovė teigė, jog Lietuvos stačiatikiams „svarbu būti visuotinės stačiatikių bažnyčios dalimi“.
„Nepaisant to, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas gali priimti sprendimus, gali savo leidimu palaiminti, leisti kažkokia parapijai priimti vienokius ar kitokius sprendimus“, – sakė M. Jakubovskaja.
Pamaldas Lietuvoje taip pat aukos dėl Rusijos invazijos iš Ukrainos į Lietuvą atvykęs kunigas Andrijus Nesvitaila. Jis priklausė su Maskvos patriarchatu siejamai Ukrainos stačiatikių bažnyčiai.
Vis dėlto jis teigė „besąlygiškai smerkiantis“ patriarcho poziciją dėl Rusijos invazijos.
„Reikalas tas, kad tiek Ukrainoje, tiek čia mūsų parapija (pamaldose) nemini patriarcho Kirilo“, – kalbėjo A. Nesvitaila.
Prasidėjus invazijai į Ukrainą, Vilniaus stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus, pasmerkė Rusijos karą, tačiau ne patriarchą Kirilą. Tačiau metropolitas pareiškė nepritariantis ir nesutinkantis su Maksvos patriarcho pozicija.
Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija šiuo metu siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.
Vis dėlto M. Jakubovskaja teigė kol kas nežinanti, kada šis klausimas toliau pasistūmės į priekį.
Nors šiuo metu stačiatikius Lietuvoje vienija tik Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, šalyje planuojama įkurti ir Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią bažnytinę struktūrą.
Jos siekia penki Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupijos iš kunigų luomo pašalinti, o vėliau į jį Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I sugrąžinti kunigai.
Apie tokius planus pranešė ir Lietuvoje praėjusią savaitę apsilankęs Konstantinopolio patriarchas.
M. Jakubovskaja besikuriančios struktūros sako kol kas nekomentuojanti: „Struktūra nėra dar įkurta, todėl ir komentuoti nėra ko.“ Ji taip pat minėtuosius kunigus vadino pasauliečiais, kadangi Lietuvos arkivyskupija nepripažįsta jų kunigystės statuso atkūrimo.
Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
