Vilniuje viešintis Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I sako, kad Lietuvoje randasi galimybė sukurti bažnytinę struktūrą.
„Šiandien prieš mus atsiveria nauja perspektyva ir galimybė kartu siekti Ekumeninio patriarchato egzarchato įsteigimo Lietuvoje“, – žurnalistams antradienį sakė stačiatikių dvasininkas.
Taip jis kalbėjo po to, kai Vyriausybėje su premjere Ingrida Šimonyte pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo.
Egzarchatas yra Stačiatikių Bažnyčios administracinė sritis, sudaryta nacionaliniu teritoriniu principu iš kelių gretimų vyskupijų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija.
„Istorinis teisingumas“
Pasak Baltramiejaus I, tokios struktūros sukūrimas yra tiek Lietuvoje esančių dvasininkų, tiek tikinčiųjų siekis.
„Palaikome abiejų grupių – ir stačiatikių kunigų, ir tikinčiųjų – siekį“, – kalbėjo Konstantinopolio patriarchas.
Kaip nurodė stačiatikių dvasininkas, galimybė išpažinti tikėjimą esant Konstantinopolio patriarchato pavaldume atkuria „istorinį teisingumą“.
„Stačiatikybė Lietuvoje mena XIII amžių. Šiame šimtmetyje užmegzti jūsų šalies stačiatikių ir Ekumeninio patriarchato santykiai“, – sakė Baltramiejus I.
Vilniuje viešintis patriarchas vėliau antradienį susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, aplankys šalyje besikuriančią tikinčiųjų bendruomenę, susitiks su penkiais dvasininkais, kuriuos praėjusį mėnesį sugrąžino į į kunigų luomą.
Minėtus dvasininkus Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus savo dekretais pernai vasarą pašalino iš kunigystės luomo.
Tuomet teigta, kad kunigai padarė kanoninius nusikaltimus, susijusius su melagingų pranešimų teikimu, nepaklusimu valdančiajam vyskupui, sąmokslo rengimu.
Vyriausybė žada paramą
Premjerė I. Šimonytė savo ruožtu teigė, kad „natūralu ir žmogiška“, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, o Maskvos patriarchui Kirilui remiant karą, daliai Lietuvos stačiatikių „tapo nebeįmanoma be konflikto su sąžine būti Maskvos patriarchato Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupijos dalimi“.
„Visiškai suprantama, be to, istoriškai pagrįsta, kad, siekdami išpažinti savo tikėjimą be konflikto su sąžine, tautinių bendrijų atstovai kreipėsi į Jo Šventenybę, Visuotinį patriarchą Baltramiejų priimti juos į motininę – Konstantinopolio – bažnyčią“, – sakė ministrė pirmininkė.
Nors ji teigė parėmusi tokį kreipimąsi, tačiau pabrėžė, kad galutinį sprendimą priima tik pats Konstantinopolio patriarchatas.
„Tai yra Bažnyčios ir tikinčiųjų reikalas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė akcentavo, kad Vyriausybė „padarys viską“, kad užtikrintų Konstitucijoje įtvirtintą tikėjimo, sąžinės ir religijos laisvę.
„Valstybė ir jos pareigūnai negali kištis ar bandyti daryti įtaką kanoniniams bažnyčių sprendimams, visgi, kai jie priimami, būtų veidmainiška apsimesti, kad nesuprantame jų svarbos“, – teigė Vyriausybės vadovė.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
