Į savivaldybių tarybas šiemet išrinkta 12 Seimo narių, jiems teks apsispręsti, kurį mandatą pasilikti.
Antradienį BNS kalbinti parlamentarai pripažino, kad nelaimėję merų rinkimų, jie neplanuoja dirbti savivaldybių tarybose, nepaisant to, kad į tarybas yra išrinkti pagal kandidatų sąrašus, kuriuos dažniausiai patys ir vedė.
„Mandatą tikrai perleisiu kitam mūsų sąraše esančiam partiečiui, o aš toliau darbuosiuosi Seime“, – BNS sakė Marijampolėje per mero rinkimus šešta likusi „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė.
Darbo partija Marijampolės taryboje gavo vieną mandatą, atitekusi šiai parlamentarei.
„Pati dalyvavau mero rinkimuose, tikėjausi kitokio rezultato. Mero pozicija tikrai būtų ta pozicija, kurios nebūčiau atsisakiusi, bet kadangi ir mandatas tik vienas, ir valdančiojoje daugumoje, matyt, neteks sudalyvauti mūsų partijai, todėl toks sprendimas ir priimtas“, – teigė V. Giraitytė-Juškevičienė.
Buvęs Liberalų sąjūdžio kandidatas į Kauno rajono merus Viktoras Pranckietis taip pat pripažino seniai žinojęs, kurį mandatą rinksis, jei nelaimės mero rinkimų: „Ir anksčiau buvau pasirinkęs. Jei meru netampu, tai būnu Seimo nariu.“
Liberalų sąjūdis Kauno rajono savivaldybės taryboje iškovojo tris vietas.
Biržų rajono savivaldybės tarybos nariu išrinktas „darbietis“ Valdemaras Valkiūnas taip pat BNS teigė, kad liks dirbti Seime.
„Deja, susiklostė tokia pozicija, kuri nėra naudinga mūsų partijai Biržų rajone, todėl liksiu dirbti Seime“, – sakė jis.
Darbo partija Biržuose laimėjo du mandatus.
Buvęs kandidatas į Kauno miesto merus ir pirmasis „valstiečių“ kandidatų sąrašo numeris Aurelijus Veryga irgi tvirtino nematąs prasmės pasilikti tarybos nario mandatą.
„Liksiu Seime. Nors frakciją ir turėsime Kaune, nei ten valdančių daugumų formuoti galime... „Vieningas Kaunas“ vėl turi absoliučią daugumą, nėra jokios prasmės ten būti. Frakcija bus mūsų, sąrašas tiesiog pasislinks į viršų ir bus tie keturi žmonės“, – BNS sakė politikas.
Jo kolega Deividas Labanavičius taip pat neplanuoja dirbti Panevėžio miesto savivaldybės taryboje.
„Visada stengiuosi būti ten, kur labiausiai galiu padėti panevėžiečiams. Kadangi gavome tik tris mandatus, valdančiosios daugumos neteks formuoti, logiškiausia, jog grįšiu į Seimą“, – teigė Seimo narys.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario mandatą gavęs „Laisvės ir teisingumo“ atstovas Remigijus Žemaitaitis tvirtino dar nežinąs atsakymo, kur liks dirbti – Seime ar uostamiesčio taryboje. Anot jo, dėl to jis tarsis su partija.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos „Laisvė ir teisingumas“ laimėjo septynis mandatus iš 31 ir turės vieną didžiausių frakcijų.
Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, į Telšių rajono savivaldybės tarybą dar išrinktas „darbietis“ Valentinas Bukauskas, Ukmergės – „valstietis“ Juozas Varžgalys, Kauno rajono – konservatorius Justinas Urbanavičius.
Su jais BNS susisiekti nepavyko.
Dar penki parlamentarai pateko į antrąjį mero rinkimų turą.
Dėl Klaipėdos miesto vadovo posto toliau kovos Seimo konservatorius Audrius Petrošius, Kėdainių rajone liko varžytis Darbo frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas, Elektrėnuose – Laisvės partijos atstovė parlamente Silva Lengvinienė, Raseinių rajono – „valstietis“ Arvydas Nekrošius, į Šilalės rajono mero pareigas siekia grįžti konservatorius Jonas Gudauskas.
Trys iš jų – V. Fiodorovas, J. Gudauskas ir A. Nekrošius – pagal partijų sąrašus jau išrinkti į minėtų savivaldybių tarybas.
A. Nekrošius BNS pripažino, kad jei nelaimės mero rinkimų, liks dirbti parlamente.
„Be abejo, pasirinksiu Seimo mandatą, nes taryboje įprastai vedame sąrašus. Daugelis turbūt atsisako, jei netampa merais. Manau, kad ne vienas tą darys. Tikriausiai ir man panašiai šviečiasi“, – teigė jis.
Politikas nemano, kad tokiu būdu rinkėjai yra apgaudinėjami, nes balsuoja už kandidatus, kurie neplanuoja dirbti savivaldoje.
Pasak A. Nekrošiaus, rinkėjai žino apie tokią tradiciją, be to, per rinkimų kampaniją apie tai su jais kalbėta.
Tuo metu J. Gudauskas BNS sakė net nesvarstantis pralaimėjimo mero rinkimuose scenarijaus.
„Galvoju, kad tapsiu meru ir bus lengva apsispręsti“, – teigė jis.
V. Fiodorovas taip pat vylėsi, kad pergalė Kėdainių mero rinkimuose automatiškai lems jo pasirinkimą dėl darbo Seime ar savivaldoje.
„Turime antrą turą, bet kokiu atveju, darbas ir visa koncentracija yra į tai. Dedu visas pastangas, kad tapčiau meru ir įtikinčiau kėdainiečius, kad tai, kas vyko ketverius metus, nepakanka Kėdainių kraštui, o turi būti kur kas daugiau padaryta ir galime kur kas daugiau padaryti. Tikrai dar negalvoju, kas būtų jeigu būtų, turiu padaryti šitą darbą. Šitam darbui ruošiausi 12 metų, 12 metų siekiau šitos galimybės dalyvauti rinkimuose“, – BNS kalbėjo politikas.
Iš viso savivaldos rinkimuose dalyvavo 27 Seimo nariai, tai yra beveik dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus.
Įstatymai neleidžia politikui turėti dviejų ar daugiau mandatų. Numatyta, kad išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti šio mandato, ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki pirmojo tarybos posėdžio turi Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl mandato atsisakymo.
Antrasis merų rinkimų turas vyks kovo 19 dieną.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
