Vasarį išleista knyga „Pranešėjas ir prezidentas“ atskleidžia daugiau detalių apie prezidento Gitano Nausėdos konfliktą su tuometiniais užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministrais Linu Linkevičiumi ir Raimundu Karobliu.
Žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje kalbinti liudytojai teigia, kad esminis šalies vadovo susikirtimas su L. Linkevičiumi įvyko dėl sankcijų Minskui po Vakarų nepripažintų prezidento rinkimų Baltarusijoje 2020-ųjų rugpjūtį, su R. Karobliu – dėl kandidato į karinės žvalgybos vadovus.
Šie ministrai dirbo iki 2020 metų gruodžio Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje.
2021-ųjų pradžioje prezidentas pareiškė nematantis galimybės juos skirti ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje argumentuodamas tuo, jog eksministrams reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.
L. Linkevičiui siūlyta susirasti „kitą respubliką“ atstovavimui
Knygoje primenama, kad po rinkimų Baltarusijoje kilus protestui, 2020-ųjų rugpjūčio 11-osios naktį Baltarusijos-Lietuvos sieną kirto su autoritariniu šalies vadovu Aliaksandru Lukašenka rinkimuose konkuravusi opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja, o L. Linkevičius apie tai pranešė savo „Twitter“ paskyroje.
Po šių įvykių Europos Sąjungoje prabilta apie sankcijas Baltarusijos režimui, tačiau Lietuvos diplomatai jautė, kad europinės diskusijos vystosi lėtai ir vangiai, daugiausia buvo kalbama apie neesminių Baltarusijos pareigūnų turto įšaldymą ar draudimus atvykti į Europos valstybes.
Todėl L. Linkevičius pristatė G. Nausėdai dviejų kelių planą: derantis Europoje dėl tarptautinių sankcijų tuo pačiu įvesti nacionalines sankcijas, pavyzdžiui, uždrausti represijų organizatoriams atvykti į Lietuvą.
Remiantis šaltiniais ministerijoje, knygoje rašoma, kad G. Nausėda su tuo nesutiko, tvirtino, kad sankcijas, visų pirma, reikia derinti su latviais ir estais.
Tarp prezidento ir ministro prasidėjo trintis, nes Užsienio reikalų ministerijoje (URM) vyravo nuotaika, kad toną dėl sankcijų turi užduoti Lietuva.
Nepaisant G. Nausėdos nepritarimo, L. Linkevičiaus nurodymu URM darbuotojai pradėjo sudarinėti daugiau nei šimto režimo atstovų sąrašą, kuriems Lietuva galėtų įvesti sankcijas.
„Prezidentūra bandė sustabdyti procesą, – pasakojo liudininkas iš ministerijos. – Rašė laiškus ministerijos darbuotojams, iš juodraštinių sąrašų be jokių argumentų išbraukdavo pavardes.“
Kaip knygos autoriams pasakojo šaltiniai, norėdamas paspausti Prezidentūrą, L. Linkevičius apie planuojamas nacionalines sankcijas pranešė žurnalistams, jog „bent jau tie žmonės, kurie smurtavo namuose, nebegalėtų važinėti į mūsų „Akropolį“ apsipirkti“, ir po tokios žinutės atsidūrė pasaulinės žiniasklaidos centre.
„Tuo laiku Linkevičius gavo „WhatsApp“ žinutę nuo Nausėdos: jeigu ministras nori vykdyti savo užsienio politiką, tegu susiranda respubliką, kuriai atstovautų“, – rašoma knygoje.
L. Linkevičiaus aplinkoje manyta, kad prezidento kandumą galėjęs lemti pavydas.
„Jautėsi prezidento noras būti viršiausiu, – sakė liudininkas. – Tegul būna, niekam negaila, ministro pasirodymai pasaulio žiniasklaidoje neapriboja galimybių reikštis ir prezidentui.“
Liudininkai: G. Nausėda grasino vilkinti karininkų paaukštinimą
Knygoje primenama ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovo skyrimo istorija. Įprastai šios karinės žvalgybos institucijos atstovas skiriamas krašto apsaugos ministro įsakymu, tačiau tuometinis ministras R. Karoblis, suprasdamas strateginę departamento reikšmę, savo kandidatą pristatė ir G. Nausėdai, S. Skverneliui bei tuometiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.
Pastarieji du pastabų neturėjo, tuo metu prezidentas, knygoje kalbintų liudininkų teigimu, privačiame pokalbyje R. Karobliui priekaištavo, kad kandidatas neturi žvalgybinio darbo patirties ir pasiūlė AOTD vadovu skirti pulkininką Saulių Guzevičių bei paminėjo dar dvi galimas pavardes.
Knygoje nurodoma, kad ministras suprato, jog visi trys karininkai yra susiję su Specialiųjų operacijų pajėgomis, o per tai – ir su šiose pajėgose tarnavusiu Valstybės saugumo departamento direktoriumi Dariumi Jauniškiu, ir kandidatūroms nepritarė. Tuomet politikai išsiskyrė nepasiekę sutarimo.
Šalia sprendimų priėmėjų buvęs liudininkas knygai pasakojo, jog kandidatų pavardes prezidentui atnešė jo Nacionalinio saugumo grupėje patarėju dirbęs Valstybės saugumo departamento deleguotas pareigūnas Ainis Razma.
Liudininkų teigimu, elektroniniame susirašinėjime ministerijos atstovams pakvietus prezidentą vėl sėsti prie derybų stalo, G. Nausėda leido suprasti, jog vilkins karininkų laipsnių skyrimą, jei nebus patvirtinti jo siūlomi kandidatai.
„Prezidentas atsakė, kad jokios derybos nevyksta. Esą jeigu ministras neskirs vieno iš jo siūlomų kandidatų, jeigu elgsis pagal įstatymo raidę ir savo nuožiūrą, tai prezidentas irgi elgsis pagal įstatymo raidę. Kadangi laiške būta ir daugiau teiginių, ministro kabinete išsyk suprasta, apie ką kalbama: prezidentas grasina vilkinti karininkų laipsnių skyrimą, o tai reikštų, kad Lietuvos kariuomenė gali likti be dalies vadų“, – rašoma knygoje.
Galiausiai po derybų buvo sutarta, kad naujuoju AOTD direktoriumi taps pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Autoriai nurodo, kad rengiant knygą nei pats G. Nausėda, nei Prezidentūra neatsakė į jų užduotus klausimus.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
