Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį vykusių susitikimų Vilniuje su Europos vyriausiąja prokurore Laura Kovesi metu aptarė Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai įgyvendinimą, jos atsakomybės dėl karo nusikaltimų Ukrainoje klausimus.
Prezidentūros išplatintame pranešime nurodoma, jog šalies vadovas su prokurore taip pat aptarė ES fondų priežiūrą ir skaidrumo užtikrinimą.
Pasak pranešimo, šalies vadovas su L. Kovesi aptarė sankcijų Rusijai įgyvendinimą, būtinybę užkirsti visus kelius jas apeiti, taip pat efektyvų taikomų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pažeidimų tyrimą.
Kaip teigiama, prezidentas pokalbyje pabrėžė, kad svarbu ir toliau telkti tarptautinę bendruomenę tam, kad būtų įsteigtas specialus tribunolas Rusijos žiaurumo nusikaltimams Ukrainoje tirti.
„Spaudimas Rusijai ir toliau turi būti didinamas, todėl labai tikiuosi, kad dešimtasis sankcijų paketas bus patvirtintas greitu metu. Tačiau svarbu užtikrinti, kad galimybės apeiti ar išvengti sankcijų būtų minimalizuotos. Sankcijų įgyvendinimo efektyvumas – esminis veiksnys. Todėl pasisakau už įgaliojimų ES generalinio prokuroro institucijai peržiūrą įpareigojant šią ES instituciją tirti taikomų sankcijų Rusijai pažeidimus“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Savo ruožtu Vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad premjerės ir L. Kovesi susitikimo metu aptartas Europos prokuratūros vaidmuo užtikrinant ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimą bei Lietuvos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimas, administracinė parama institucijos veiklai.
Pabrėžė Europos prokuratūros įsteigimo vertę
I. Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva mato Europos prokuratūros įsteigimo vertę ir potencialą siekiant užtikrinti nepriklausomą ir efektyvų tarptautinių finansinių nusikaltimų išaiškinimą.
„Iš esmės teigiamai vertintume Europos prokuratūros mandato išplėtimo galimybę, kad Europos prokuratūra galėtų vykdyti ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimo priežiūrą. Sankcijos agresorei Rusijai ir ją remiančiai Baltarusijai yra skausmingos, todėl jos ieško ir ateityje ieškos būdų, kaip neteisėtai jas apeiti. Siekiant šiuos procesus užkardyti būtinos ne tik pastangos nacionaliniu lygiu, tačiau ir tarpvalstybiniai europinio lygio mechanizmai“, – pranešime cituojama premjerė.
Anot Vyriausybės, susitikime su L. Kovesi taip pat aptarta nacionalinė administracinė parama Europos prokuratūros decentralizuoto lygio veiklai, reikalinga užtikrinant sąlygas efektyviam šios institucijos veikimui ir jai patikėtų atsakomybių įgyvendinimui.
„Ministrės Pirmininkės vertinimu, 2021 metais birželį veiklą pradėjusios Europos prokuratūros pirmieji metai pateisino jai keltus lūkesčius, todėl Lietuva ir toliau rems jos veiklą, kaip tai darė nuo institucijos steigimo pradžios“, – teigiama Vyriausybės pranešime.
Tuo metu teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska susitikusi su L. Kovesi aptarė Europos prokuratūros pasiekimus per pirmuosius pusantrų veiklos metų, jos indėlį tiriant tarptautines nusikalstamas veikas, taip pat ir galimybes imtis naujų teisinės pagalbos Ukrainai priemonių tarptautiniu mastu.
„Su Europos vyriausiąja prokurore aptarėme konkrečias teisines priemones – Europos prokuratūros įgaliojimų išplėtimą, kad ši institucija galėtų tirti ir nusikaltimus, susijusius su ES sankcijų pažeidimais", – Teisingumo ministerijos pranešime cituojama E. Dobrowolska.
Aptarė ryšių su STT stiprinimą
Europos vyriausioji prokurorė ketvirtadienį apsilankė ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT). Anot tarnybos išplatinto pranešimo, vizito metu buvo aptarti Europos prokuratūros (EPPO) vykdomi tyrimai, EPAC/EACN tinklo veikla, STT ir šios prokuratūros bendradarbiavimo stiprinimas.
„Džiaugiuosi sklandžiu ir sėkmingu EPPO bendradarbiavimu su Lietuvos institucijomis, tarp jų ir STT, su kuria atliekame keletą svarbių tyrimų dėl įtariamų korupcinių nusikaltimų, kenkiančių ES finansiniams interesams“, – tarnybos pranešime cituojama L. Kovesi.
Susitikimo metu trumpai apžvelgti Europos prokuratūros pirmųjų metų veiklos rezultatai, vaidmens stiprinimas, diskutuota apie skirtingas Europos valstybių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimų praktikas ir baudžiamąjį procesą, aptarti svarbiausi iššūkiai tiriant didžiuosius korupcinius nusikaltimus Europoje ir Lietuvoje, bendradarbiavimo EPAC/EACN tinkle klausimai.
Pasak šio tinklo prezidento, STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus, susitikime aptarta galimybė ir reikiamos procedūros, siekiant aktyviai įtraukti Europos prokuratūrą į sudėtingiausių korupcinių bylų, susijusių ne tik su ES finansiniais interesais, baudžiamąjį persekiojimą.
„Šiame susitikime diskutavome apie vis aktyviau veikiančio EPAC/EACN tinklo, prie kurio kaip stebėtojai 2022 metais prisijungė ir EPPO, uždavinius, pristatėme STT tikslus“, – po susitikimo kalbėjo STT vadovas.
L. Kovesi pirmąja Europos vyriausiąja prokurore paskirta 2019 metais. Lietuvoje ji jau lankėsi 2020 metų vasarį.
Trečiadienį su pareigūne bendravo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, Generalinės prokuratūros vadovybė.
Europos vyriausioji prokurorė trečiadienį lankėsi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT), kur susitikimo metu su FNTT vadovais kalbėjo apie bendradarbiavimą, turimas bendras bylas bei ateities perspektyvas.
Įstaigos vadovas Rolandas Kiškis pabrėžė, kad Europos prokuratūros kuruojamos bylos yra „mūsų prioritetų sąraše“, o bendradarbiavimas su institucija itin naudingas siekiant efektyviau tirti tarptautines, sudėtingas bylas, keičiantis informacija, pasinaudojant kitų šalių prokurorų patirtimi.
Europos prokuratūra veiklą pradėjo 2021 metų birželio mėnesį. Ši institucija turi įgaliojimus tirti su Europos Sąjungos biudžetu susijusias nusikalstamas veikas, vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir perduoti juos teismui.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
