Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį nutarė daugiau kaip pusei tūkstančio arba beveik 4 proc. politikų neleisti dalyvauti savivaldos rinkimuose dėl netinkamai pateiktų pareiškinių dokumentų.
Tarp tokių asmenų atsidūrė Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas Seimo narys Petras Gražulis.
Į Vilniaus miesto merus ir sostinės savivaldybės tarybą norėjęs kandidatuoti politikas nesumokėjo dvigubo rinkimų užstato.
Rinkimų kodekse numatyta, kad jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, už kiekvieną tokį kandidatą mokami dvigubi užstatai.
„Dešimt kartų per nepriklausomybę dalyvavau rinkimuose, pirmą kartą kilo problemų“, – antradienį piktinosi Seimo narys.
„Kas atsitiko? Ar aš kaltas? Kvailas pasidariau? Ar sistema tapo diktatūriška, putiniška?“ – klausė jis.
P. Gražulis rinkimų organizatorius apkaltino politikavimu.
„VRK dalyvauja rinkimuose, tik ji neišsitraukė numerio. Tai akivaizdu. Lietuva, kur tu eini? Kur tu nuėjai? Tu ne tik suhomoseksualėjai, bet ir sudiktatūrėjai, jei anksčiau buvo komunizmas, tai dabar – liberalbolševizmas. Darote viską, kad žmonės nedalyvautų rinkimuose, kad nusviltų“, – tvirtino jis.
„Geriau nunuodykite mane kaip Skripalius nuodijo Putinas ir baigsis vargas su manimi“, – pareiškė jis.
Dauguma – per 400 – politikų iš rinkimų išbraukti, nes nepateikė šiemet pirmą kartą tarp privalomų pareiškinių dokumentų įtrauktų biografijos duomenų. Reikėjo nurodyti gimimo datą, vietą, išsilavinimą, užsienio kalbos mokėjimą, tautybę, darbovietę, šeiminę padėtį, pomėgius.
Partijų ir rinkimų komitetų atstovai antradienį per VRK posėdį teigė, kad kandidatus suklaidino tai, jog internetu pateikiant dokumentus ir pildant formas nenurodžius dalies duomenų neleista tęsti dokumentų pateikimo, tuo metu neužpildžius biografijos grafų, sistema leido eiti toliau ir pateikti dokumentus.
Darbo partijos vicepirmininkė Alicija Ščerbaitė atkreipė dėmesį, kad įstatymas nurodo pareiškinius dokumentus priimančioms rinkimų komisijoms nurodyti aptiktus netikslumus ir rinkimų dalyvių paprašyti pašalinti trūkumus. Ne vienos partijos atstovas tvirtino nesulaukę tokių rinkimų komisijų pranešimų ir prašymų.
Kiti atkreipė dėmesį, kad dalis reikalaujamų biografijos duomenų yra pateikti kituose pareiškiniuose dokumentuose. Anot jų, kadangi VRK nesiūlė išbraukti kandidatų, pateikusių nors dalį biografijos duomenų, tokiu būdu pažeidžiamas kandidatų lygiateisiškumo principas.
VRK narė Inga Milašiūtė tvirtino, jog privalomas biografijų užpildymas reiškia rinkėjų teisės užtikrinimą būti informuotam. Anot jos, tai yra viešasis interesas rinkėjams žinoti, ką renka.
Pasak I. Milašiūtės, leidžiant rinkimuose dalyvauti ir biografijas pateikusiems, ir nepateikusiems politikams būtų rinkimų dalyvių lygiateisiškumo pažeidimas.
VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė pabrėžė, kad kandidatas, neužpildęs nė vienos grafos, sąmoningai paspausdavo langelį „biografiją pildyti baigiau“.
„Asmuo tikslingai neužpildė nė vienos biografijos grafos, bet nurodė, kad baigė pildyti šią dalį“, – jai antrino ir VRK narė Laura Martinaitytė.
Keli Rinkimų komisijos nariai teigė, kad vis dėlto būtina atsižvelgti, jog sistema leido neužpildyti biografijos grafų, o tai galėjo suklaidinti kandidatus. Juoba, kad šiemet pirmą kartą biografijos duomenys tapo privalomi.
Šiuo klausimu VRK narių labiausiai skyrėsi – septyni buvo už tokių kandidatų pašalinimą iš rinkimų, šeši – prieš.
Rinkimų kovoje taip pat nutarta neleisti dalyvauti kandidatams, kurie nepateikė savo fotografijų. VRK duomenimis, tokių buvo 67.
„Buvo nustatyti labai aiškūs reikalavimai kandidato nuotraukai. (...) Ar kandidatas yra kaktusas, jūros banga, vyno taurė, stalo paviršius? (...) Aš tai vertinu kaip nepagarbą rinkėjui ir rinkimų organizatoriams. Pasityčiojimas yra, kai prie to pačio kandidato sąrašo prisegamos šešios vienodos nuotraukos su stalo paviršiumi“, – sakė VRK narė Jolita Baušytė.
Daugiau kaip pusšimtis asmenų nedeklaravo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje nori kandidatuoti.
Partijos ir kandidatai pareiškinius dokumentus privalėjo pateikti iki gruodžio 30 dienos.
Norint dalyvauti savivaldos rinkimuose reikėjo pateikti anketą, turto ir pajamų deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, privačių interesų deklaraciją, pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus, sutikimą būti iškeltu kandidatu, duomenis apie sumokėtą rinkimų užstatą, jei eina nesuderinamas pareigas, nuotrauką, nustatytos formos biografiją, rinkimų programą, o kandidatas į merus turėjo dar pateikti savo rinkimų programą ir įsipareigojimą, kad jei bus išrinktas, nutrauks darbą, nesuderinamą su mero pareigomis.
Kandidatas neregistruojamas, jei pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai ar juose pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, ar pateikti reikalavimų neatitinkantys dokumentai.
Daugiausiai – 156 – netinkamai dokumentus pateikusių pretendentų buvo Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąrašuose, Darbo partijos – 67, partijos „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, politinio komiteto „Šilalės centristai“ sąrašuose – po daugiau kaip 40, Lietuvos žaliųjų partijos – 39.
Užkirtus kelią daliai politikų dalyvauti rinkimuose, gali griūti ir atskiri kandidatų sąrašai, nes Rinkimų kodeksas numato minimalų į juos įrašytų asmenų skaičių. Sąraše kandidatų negali būti mažiau kaip pusė ir du kartus daugiau kaip iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių.
VRK jau yra iš rinkimų išbraukusi Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) keliamus kandidatų sąrašus Akmenės ir Jonavos rajonuose, o Tauragėje griuvo ne tik sąrašas, bet ir partijos kandidatas į merus, nes pavėluotai pateikti dokumentai arba sąrašuose nebuvo minimalaus reikalaujamo kandidatų skaičiaus.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 dieną.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
