Parlamentarai ketvirtadienį atmetė siūlymą Lietuvos piliečių pavardes leisti rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis naudojant diakritinius ženklus.
Už tokį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovų siūlymą balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 26, susilaikė 33.
Pataisą daugiausia palaikė Laisvės ir Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų partijos frakcijų narių, dalis konservatorių, prieš buvo dauguma konservatorių, „valstiečiai“ ir demokratai.
„Šiuo metu nelietuvių tautybės piliečiai, kurie nori įrašyti originalią vardo ir pavardės formą į dokumentus lotyniško pagrindo rašmenimis, to padaryti negali. Gali padaryti tik tie laimingieji, kurie neturi savo pavardėje diakritinio ženklo“, – aiškino projektą pateikusi Regionų frakcijos seniūnė, LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė.
„Pavyzdžiui, mūsų pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis pasikeitė todėl, kad jis neturi tokių ženklų, bet mano kolega Česlavas Olševskis to padaryti negali, nes (...) negali užrašyti kietosios „l“ raidės“, – tvirtino ji.
Dabar galiojantį Asmenvardžių rašymo dokumentuose įstatymą ji vadino „pusiau luptu ir pusiau skustu“.
„Jeigu jau valstybė leido vieną kartą rašyti vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis taip, kaip yra originale, turi ta teisė galioti visiems, netapti selektyvia teise“, – tvirtino R. Tamašunienė.
Gegužę įsigaliojęs įstatymas, įteisinęs asmenvardžių rašymą lotyniškos abėcėlės rašmenimis, numatė, kad diakritiniai ženklai nenaudojami.
Konservatorius Valdas Rakutis atkreipė dėmesį, kad daug tautų naudoja skirtingus diakritinius ženklus.
„Yra daugybė tų ženklų (...). Be to, kiekvienoje valstybėje yra atskiros tautos, kurios turi savo diakritinius ženklus. Kaip čia dabar daryti?“ – klausė jis.
Demokratė Rima Baškienė įžvelgė, kad siūlomi pakeitimai gali pakenkti lietuvių kalbai.
„Kiekviena valstybė saugo ir gina savo kalbą. Tiek Konstitucinio Teismo išaiškinimai, tiek konferencijose yra pakankamas kvietimas gerbti valstybinę kalbą. (...) Ar nemanote, kad jūsų įstatymo projektas labiau supriešins negu padės?“ – klausė ji.
Draudimas diakritinius ženklus naudoti asmenvardžiuose šią savaitę pasiekė Konstitucinį Teismą. Į jį kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis lenkų kilmės mokslininko Jaroslawo Wolkonowskio bylą dėl diakritinių raidžių naudojimo asmens dokumente.
Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimas šių metų pradžioje priėmė įstatymą, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides „w“, „q“, „x“.
Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.
Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.
Šis įstatymas įsigaliojo gegužės 1 dieną. Dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą. Tuo metu kita dalis lenkų kilmės asmenų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
