Nuo lapkričio 1-osios apribojus atsiskaitymus grynaisiais, naujos tvarkos išimtimi pasinaudota beveik pusę tūkstančio kartų.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) per lapkritį sulaukė 462 pranešimų, kai žmonės ar įmonės sudarant didesnį negu 5 tūkst. eurų vertės sandorį – pirko arba pardavė prekes ar paslaugas – dėl įvairių priežasčių atsiskaitė grynaisiais, o ne pavedimu, kortele ar kitais būdais.
Kaip BNS informavo VMI, apie tokius atsiskaitymus jai pranešė 56 fiziniai asmenys ir 406 įmonės.
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė BNS nurodė, kad šiuo metu VMI analizuoja tokius pranešimus.
„Šiuo metu yra vykdomi informacinės sistemos, kuri apdoros gautus duomenis, pritaikymo darbai“, – BNS teigė R. Virvilienė.
Ji negalėjusi pateikti informacijos, kodėl ir už ką buvo atsiskaityta grynaisiais.
Seimo priimtos Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisos leidžia naudoti grynuosius, kai tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai negali vykti negrynaisiais, nes mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia tokių paslaugų, o būtina atsiskaityti nedelsiant. Tokiais atvejais grynųjų pinigų gavėjai per 10 dienų apie tokius sandorius turi pranešti VMI.
Seimas pataisas priėmė birželį, juo siekiama mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, grynaisiais pinigais dažniausiai atsiskaitoma automobilių prekybos bei remonto, prekybos metalais, mažmeninės prekybos sektori
Budas.lt nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
